BLOODY HEART//: DONE [LT] ✔

42D

*Iglės pov.*
Ne jisai asilas ? Ar kas? Koks jam skirtumas ką aš darau? Gal atgijo jausmai,kai sužinojo kad Megan nėra? Bet man visiškai ne įdomu... Greičiau ateitų daktaras...  Aš noriu namo!!! Ir mano mintis jis perskaitė... Pro duris įėjo Daktaras..  Kokių 28-30 metų... Tamsiai rudų akių... Švieseplaukis... Sportinio sudėjimo...
-Labas,panele Igle.,-pasisveikino švelniai.
-Labas ,-atsakiau išsišiepus.
-O jūs būsite panelės vyras?,-atsisuko į Tommy.
-Ne,daktare... Jis man niekas..,-atsakiau ir daktaras suglumo taip pat ir Tommy.
-Atsiprašau..,-pasakė
-Kada galėsiu namo?,-paklausiau nekantriai.
-Panele,jums negalima namo,-atsakė grieščiau.
-Kodėl?,-paklausiau
-Ji zys,jei neleisit jos  namo,-pasakė Tommy.
-Tommy užsičiaupk!,-suurzgiau
-Panele jums negalima namo,nes gali būt pavojinga kūdikui. Jūsų tyrimai prasti.,-jam atsakius mano mimika persikreipė.
-Ką? Mano mergaitė...,-negalėjau patikėti.
-Nusiraminkite,viskas bus gerai,bet...,-jis nutesė.
-Kas,bet ? Daktare?,-paklausiau.
-Bet turėsite gulėti ligoninėje,-jam pasakius mano skruostu nuriedėjo ašara..  Mano gyvenimas slysta iš po kojų.Bet tai gerai kad atkeršinau savo priešui...O dėl Tomos viską iškesiu... Dabar mano skruostus ritosi antra,trečia,ketvirta ,penkta ir taip toliau ašaros... Staiga pajutau vėses rankas ant savųjų. Atsisukusi išvydau Tommy... Bet nenorėjau jo matyti užtad nusisukau atgal... Jo "švelnios" rankos glostė manases lyg ramintų... Žinau,žinau turiu susiimti,bet man tai sunkiausia sekėsi...
-Igle,prašau neverk.,-pasigirdo duslus Tommy labasas,bet aš tik tylėjau ir žiūrėjau į langą... Ir vėl gryšta prisiminimai... Tas pats skausmas... Diegimas rankų... Nenumaldomas skausmas užvaldė mano mintis... Vėl ašaros norėjo plūsti upeliais... Kai ana kart duše... Na kodėl aš turiu tai prisiminti!? Verkiau ilgai... Kol daktaras atėjo ir suleido kažkokių nelemtų vaistų... Kurie pradėjo mane raminti ir aš nepajučia užmigau.......