Prašau?

1

-Keturi mėnesiai ir mes dingsim iš čia,- Iš nepatenkinimo sudejavo Džetas.

-Tada grįšim po vasaros dar dvejiems metams.- Pavarčiau akis ir su padėklu rankose atsisėdau šalia Džeto, kuris kaip visada skundėsi kaip mokykla jam neleidžia atsiskleisti ir jis negali parodyti koks gėjus jis yra. Norėjau realiai trinktelėti galvą į stalą, bet susivaldžiau. -Džetai, žinai, kad tave myliu, bet užsikišk,- palinkus link savo geriausio draugo sumurmėjau jam į ausį.

-Deli, tu šėtonas... Manęs, net neišklausai... Amžinai turiu kalbėtis vien su savimi.- Raudonplaukis Džetas visas nepatenkintas patempė lūpą, o aš tik pavarčiau akis.

-Liaukis... Vis dar man klausimai kyla kodėl tu nėjai į dramos pamokas...- Pasukiojau galvą į šonus ir mes abu su Džetu sukikenom.

-Deli!- Išgirdau balsą ir pakėlus akis pamačiau Polą skubantį link mūsų... Sučiaupiau lūpas. Dieve, kodėl jis negali žiūrėti į mane taip... kaip aš žiūriu į jį? Mano lūpos pasidarė sausos. Aš pusantrų metų esu pametus galvą dėl jo. Tačiau... mes draugai? Tuo stengiuos tenkintis.

Nors Polas neturėjo, nei daug raumenų, nei nebuvo vienas iš kiečiausių vaikinų, bet jis... buvo kitoks... Mes abu buvom kitokie galbūt, dėlto jis mane ir traukė... Jo žavesys buvo savotiškas, kylantis kažkur giliai iš sielos.

„Labas, Polai." Nusišypsojau vaikinui, kuris dabar jau sėdosi prieš mus su Džetu.

Jo akys buvo paslėptos po akiniais, o plaukai susivėlę labiau, nei įprastai. Džetas kumštelėjo man į šoną, kad aš net krūptelėjau.

-Ką jūs?- Jis palinko link manęs ir tiesiog iš mano padėklo pasiėmė kelias skrudintas bulvytes ir įsimetė į burną. Tai buvo įprasta... Draugiškas bendravimas.

Vaikystėje mes buvome neišskiriamas šešetas.

Dabar vis dar bendravome keturiese.
Aš, Džetas, Polas ir Teri, kuri nors šiokiadienis turėjo rimtas pagirias ir nebuvo mokykloje.

Krisas ir Viltis draugavo nuo devintos klasės ir buvo dvejais metais vyresni... Todėl aštuntoje klasėje mūsų keliai išsiskyrė. Mes visiškai nebebendraujam...

Krisas vyresnysis Polo brolis, bet pagal Polą jie seniai nebėra artimi.

O Viltis ir Krisas draugauja jau treji metai. Bet tai įdomūs santykiai. Jie tai išsiskiria, o po dviejų dienų viskas vėl gerai. Tai šiek tiek keista ir man atrodo jog Krisas ne kartą išdavė Viltį, bet jai svarbiausia dėmesys ir nėra skirtumo su kuo ji duodasi, kol jai yra naudos.

-Sėdim, nematai?- prunkštelėjo Džetas ir Polas pavartė akis išsiimdamas telefoną iš kišenės ir kažką įnirtingai pradėjo rašyti?

„Ką darai?" Pasiteiravau dabar aš stebėdama kai Polo veidą papuošia šypsena kai suvibruoja telefonas.

-Žinai, simpatijos reikalai,- jis nusijuokė ir numojo ranka, o man rodos krūtinėje kažkas pasidarė...

Šūdas, nejaugi jis turi simpatiją?

Dabar nenorėjau nieko tik trankyti galvą į sieną... Na nebent dar verkti, tačiau aš buvau gerai užsikausčiusi ir mokėjau slėpti savo jausmus geriau, nei kas galėjo pamanyti.

„Aha, suprantu." Net pati neatpažinau savo balso kai tai pasakiau.

Aš pavydėjau, aš be galo pavydėjau, nors jis niekada nejautė man kažko, tačiau man buvo be galo skaudu, nors tai ir kvaila.

-Mums su Deli laikas. Reikia pasikartoti istorijos testui,- Džetas greitai pasakė ir tik tada pakėlė akis į mus akis Polas... Aš net nepaliečiau savo maisto.

-Jei nori valgyk.- nustūmiau padėklą su maistu Polui ir jis šyptelėjo.

-Tu geriausia, Deli.

Aš tik linktelėjau, o Džetas sugriebė man už rankos ir beveik ištempė mane iš valgyklos.

-Nesikrimsk jei jam kažkas patinka... Gal ta simpatija taip pat nemėgsta jo... Na, žinai kaip Polui tu nepatinki.- sumurmėjo draugas kai ėjome link istorijos kabineto.

-Ačiū, Džetai,- sarkastiškai pasakiau ir jis šyptelėjo. Negalėjau ant jo pykti... Jo širdyje užrakintos visos mano paslaptys.

Namo grįžau gerokai po pietų ir nustebau savo namuose radusi Teri.

-Ką tu čia veiki?- kilstelėjau antakius radus draugę svetainėje ant sofos valgant spragėsius... Mano spragėsius...

-Atėjau, juk žinau kur raktas.- ji ramiai atsakė ir sėdėjo toliau kimšdama.

-Tu esi tokia nagla,- Prunkštelėjau ir kuprinę numečiau ant žemės šalia sofos, o pati atsisėdau šalia Teri.

-Tokia jau aš.- Teri permetė ranką per mano pečius.

-Pasakyčiau, kad tu lesbietė jei nesitrintum su vaikinais kiekvieną mielą dieną...- nusijuokiau, o Teri pavartė akis.

-Krisas rengia šiandien vakarėlį. Čia vos keli namai nuo tavo, turėtume nueiti.- išsišiepė Teri ir aš į ją nepatikliai pažiūrėjau. -Seniai kur buvom kartu išėjusios beje.

Susiraukiau.

Polas nieko apie tai nesakė.

-Bet Polas nesakė, kad jų namuose vakarėlis bus...- numykiau ir nuleidau akis į grindis, galbūt jis specialiai nesakė?

-Manau jis tik sužinos grįžęs namo...- ji nusijuokė.

-Bet šiandien juk dar tik ketvirtadienis, ar jis durnas?

-Mes negersim.- papurtė galvą Teri, bet mes abi susijuokėm. Jai tik šešiolika, bet nenustebčiau jei ji geria nuo kokios dvylikos...

-Gerai, uh.- greitai sumurmėjau pagalvojus, kad galbūt bus laiko man ir Polui... Vieniems...