Prašau?

3

-Jeigu nori galiu apsimesti tavo vaikinu... Tarkim iki mokslo metų pabaigos? Jeigu pasiseks jis pradės žiūrėti į tave... Galėsim užbaigt greičiau ir tu būsi laiminga su mano mažuoju broliu...- svarstė tai Krisas ir man atrodo smegenys užkaito.

Jis ir aš? Apsimesti kartu?

-Ką? Tu girtas?

-Aš išgėręs, bet tai tik pasiūlymas... Bet tai rodytume visiems.- jaučiau kaip jis šypsosi, bet tai buvo kažkas keisto.

-O ko tu norėsi iš manęs? O kaip Viltis?- aš klaidžiau tarp to, kad galbūt Polas pradėtų pavydėti... jei ‚būčiau' su jo broliu... Tiesa? Bet taip pat buvo, kad Krisas... Jis velnias su angelo išvaizda.

Kodėl jis norėtų TIK padėti man?

-Supranti, mes su Viltim užbaigėm viską. Kad tai tikrai užsibaigtų būtų gerai turėti merginą. Ir šiaip dėl senos geros vaikystės... Ką manai?

Mano širdis pašėlusiai greitai plakė. Bet kas patikės, kad toks patrauklus vaikinas bus su šešiolikmete? Nors...

-Gerai.- greit atsakiau.

-Pasibučiuokim. Tu su lūpdažiu, nutrinkim jį...- sumurmėjo Krisas.

-Ką?

-Tai tik bučinys, mažoji Deli.- aš pradėjau panikuoti, bet jis pabučiavo mane taip rimtai... Aš tik judinau lūpas pagal jį. Tai nebuvo švelnus bučinys, bet man patiko. Ar mūsų planas jau dabar prasidėjęs? Bet mes nieko neaptarėm. Velnias, bet Teri tikrai nepatikės... Nors kai mes abu ateisim su ištinusiom lūpom.

O jeigu mane visi pradės laikyti kekše?

Bet tai jau buvo per vėlai.

-Septynios minutės baigėsi." suriko kažkas ir atidarė spintos duris, bet Krisas nuo manęs neatsitraukė.

Dabar aš buvau prieš jį ir mes vis dar bučiavomės.

-Šventas šūde!- suriko, tik dabar supratau, kad tai buvo Teri. Aš atšokau nuo Kriso ir trenkiausi galvą į sienos šoną. Sudejavau ir susiėmiau už galvos.

-Mažute, atsargiai.- pasakė Krisas ir iškėlė mane, o tada ir pats išlipo. Teri išpūtusi akis stebėjo mus.

-Kas čia dabar...- Teri tarė kai Krisas pats pirmas nuėjo, o mes su ja paskui jį.

Keli žmonės sušvilpė kai mes atėjom, o kai pažiūrėjau į Krisą, pamačiau jog visos jo lūpos ištrintos mano lūpdažiu...

Tai kaip aš siaubingai atrodžiau?

Parodžiau Teri žvilgsnį, kad vėliau viską papasakosiu, bet net pati nežinau ką turėčiau pasakyti.

-Deli, gal nori prisijungti prie manęs?- paklausė Krisas ir tik dabar atkreipiau dėmesį į Polą, kuris stebėjo mus iškėlęs antakius... Tik nežinau ar jam buvo kiek nemalonu, o gal jis šiek tiek pavydėjo?

Linktelėjau ir nuėjau, atsisėdau prie Kriso.

-Palauk, Krisai.- šyptelėjau jam apsimestinai ir pirštu nuvaliau ant jo veido likusį lūpdažį.

Teri mane stebėjo ir esu įsitikinus, kad tai jai kėlė mažų mažiausiai įtarimą. Jaučiau ne tik jos žvilgsnį, bet ir Polo...

Visą vakarą Krisas nebegėrė, bet mes stebėjome aplinkinius. Jis man šnekėjo visiškas nesąmones...

Pavyzdžiui pasakojo apie animacinius filmus, o aš apsimestinai juokiausi, nors man iš ties buvo juokinga iš jo. Turbūt atrodėm šiek tiek kitaip iš toliau.

-Duok savo telefoną.- sumurmėjo Krisas ir aš ištraukiau telefoną, atrakinus atkišau jam. Mačiau kaip vedė savo numerį, o vėliau į savo numerį išsiuntė žinutę, tada save pavadino Krisu ir pridėjo širdelių.

-Tai šiek tiek lėkšta, Krisai.- sumurmėjau jam į ausį.

-O kodėl ne? Tu man viena iš tų merginų su širdutėm...- jis pavartė akis, o aš į jį pažvelgiau nepatikliai.

Kažkas čia ne taip... Ar jis iš manęs tik nepasityčios? Bet buvau optimistė... Visada visais pasitikiu.

-Rytoj po mokyklos susitinkam... Ir susitarsim viską. Galėsim būti oficialiai nuo kitos savaitės ar kažkas panašaus.- jis išsišiepė ir aš atsidusau, linktelėjau.

Kažin kur aš įklimpau?

-Einu parvešiu Teri.- pasakė Polas, nors pats šiek tiek buvo išgėręs, bet niekas jo nelaikė, o jis net teisių neturi.

-Gerai.- sumurmėjo Polui Krisas. -O aš palydėsiu mūsų gražią vaikystės draugę... Deli...- Krisas ranką permetė man per pečius.

Jis elgėsi visai neblogai... Aš realiai jį įsivaizdavau visišką iškrypėlį, gal ir klydau. Ką gali žinot. Arba jis puikiai apsimetinėja.

-Kažkieno draugė ji buvo visus šiuos metus.- pavartė akis Polas. -Jeigu nori galėsiu aš tave palydėti.

Greit susigaudžiau.

-Manau man Kriso draugija šiuo metu pats tas... Tad nereikia... Labanakt, Polai.- greit pasakiau.

-Labos nakties, Deli.

-Matai jam jau nepatinka...- pasakė Krisas kai girtutėlę Teri išvedė Polas ir mes likimo tik dviese.

Gal šiokia tokia viltis ir įsižiebė mano širdy... Galbūt? Galbūt kada Polui ir aš patiksiu.

-Aš kažkodėl tavimi... Nepasitikiu-atsidusau ir giliai įkvėpiau.

-Manim ir nereikia pasitikėt Deli... Juk mes čia tik viską darysim nerimtai.- linktelėjau.

-Eime, palydėsiu tave namo...- Krisas pasakė ir aš vėl linktelėjau, nusekiau paskui laukan.