Prašau?

24

Esu įsitikinusi, kad antradieniai yra nekenčiamiausia diena savaitėje arba tiesiog šis antradienis mane labai erzino. Trys pamokos praėjo normaliai, bet ketvirtoje negalėjau išsidėti, nes klasėje dvokė prakaitu, o mokytojas rodos kalbėjo visiškai nesąmones apie savo gyvenimą, o vėliau kažką apie tai ko mums gyvenime esu tikra net neprireiks. Sėdėjau su Polu galiniame suole padėjus galvą ant suolo ir meldžiausi, kad laikas eitų greičiau, nei dabar.

-Devisas nuvarys mus į kapus. – sudejuoja Polas pasitaisydamas savo akinius, stebiu jį viena akimi ir atsidūstu išspausdama kažką panašaus į ‚pritariu‘ .

-Aš tikiuosi, kad jis kitais metais jau bus pensijoje... – pasakau viltingai, klasėje didžiulis šurmulys, o mokytojas kalbasi lyg su savimi, nes niekas jo išties net negirdi.

-Tu daug ko tikiesi, tik įdomu kiek tai pasiteisins. – šypteli Polas kažką įnirtingai rašydamasis, kaip jis gali taip sutelkti dėmesį kai klasėje tvanku, dvokia ir mokytojas kalba nesąmones.

Valgykloje šįkart geriu tik vandenį, nes ir čia man be galo karšta ir prakaitas atrodo bėga upeliais. Aš sėdžiu su trumpomis rankovėmis palaidine, o kitiems neatrodo, kad būtų bent šiek tiek karšta.

-Ar jums nekaršta? – viltingai žvelgiu į draugus, bet jie papurto galvą. Teri sėdėjus prie manęs prideda ranką prie kaktos ir diagnozuoja, kad aš degu ir tai reiškia sergu.

-Eik iš pamokų namo, vėliau tavo tėtis pateisins. – pataria man Teri kai einame link spintelių, mums įkandin seka Džetas su Polu, kurie taip pat pritaria Teri.

-Mano tėtis ne pediatras, o traumatologas... – atsidūstu kai sudedu knygas į spintelę, o knygas su namų darbais sumetu į kuprinę.

-Nesvarbu, vis tiek pateisins. – aš linkteliu ir nuskambėjus skambučiui draugai nueina į pamoką, nors siūlė palydėti aš atsisakiau. Kuo toliau, tuo blogiau jaučiuosi. Viskas šiek tiek sukasi ir darosi bloga. Esu įsitikinusi, kad kažkuo apsinuodijau.

Prastoviu beveik pusę pamokos gerdama vandenį koridoriuje, nes jaučiuosi siaubingai ir neišsiruošiu palikti mokyklos patalpas.

Galiausiai atsidusus nutariu, kad greičiau namo parsiradus išgersiu vaistų, galbūt išsivemsiu, pamiegosiu ir jausiuos geriau. Einu žalios spalvos sienas turinčiu koridoriumi ir pastebiu Krisą, kuris išeina iš salės ir matosi jog esąs permirkęs prakaitu ir su sporto aprangą. Šis mane pamato ir nustebęs nusuka link manęs, nei esu įsitikinus norėjo eiti.

-Kur čia klajoji, Deli? – šis pažiūri į mane nepatikliai. – Tu gal maratoną bėgai?

-Ne, manau turiu temperatūros, sakiau eisiu namo, bet jaučiuosi blogai... – atsidūstu ir jis žvelgia kelias akimirkas į mane lyg kažką mąstydamas.

-Palauk, tuoj atnešiu raktus iš persirengimo kambario nuo savo mašinos, o tu ten nueik ir pasėdėk. Pamoka baigsis už dešimt minučių, aš persirengsiu ir ateisiu, gerai? – trumpam ir aš pamąstau, bet nutariu, kad geresnio varianto nėra ir palinksiu sutikdama.

Net nesigaudau, bet Krisas grįžta labai greitai ir aš nieko nelaukdama nueinu į lauką, nužingsniuoju į stovėjimo aikštelę, bet nesėdu į jo mašiną tik pasiremiu ir traukiu į plaučius gryno oro. Jaučiuosi siaubingai, kuo toliau tuo labiau ir galvą skaudą. Nesuprantu kas darosi.

Nebesigaudau laike, bet tuoj pat pamatau ateinant Krisą link manęs, paduodu jam raktelius kai tik priartėja, o jis mane paragina sėstis į mašiną. Atsisėdu ir dabar prašau Dievo, kad neprivemčiau jam automobilio salono.

-Sergi? – paklausia Krisas išvažiuodamas iš stovėjimo aikštelės ir padidindamas greitį, nei įprastai.

-Nenoriu kalbėti. – sumurmu labai tyliai, bet manau, kad esu išgirsta. Užmerkiu akis ir jaučiu kaip snūduriuoju taip numalšindama silpnumą.

-Miegančioji gražuole. – jaučiu kaip Krisas mane pakrutina ir aš pramerkiu akis.

-Aš gal ir miegančioji, bet tikrai ne gražuolė. – sumurmu, nors tai visiškai net ne į tema ir suprantu, kad Krisas atidaręs keleivio dureles laukia, kol išsinešdinsiu iš jo mašinos.

Išlipu ir paskubomis nulekiu link namų durų, pagraibomis susirandu raktą ir užtrunku, kol atrakinu duris. Pirmiausias taikinys, kur nulekiu yra tualetas. Atsiklaupiu prie klozeto ir visas mano skrandžio turinys pasišalina.

Pajaučiu kaip mano plaukai man yra patraukiami nuo veido ir žinau, kad tai Krisas. Velniai rautų, dar to betrūko, kad jis matytų mane sergančią ir vemiančią, susmukusią prie tualeto.

-Tu turėtum vykti į mokyklą. – kamuojama skrandžio spazmų susiraukiu, nes rimtai kas per velnias čia man darosi?

-Turiu rimtą priežastį praleisti paskutines pamokas. – jaučiu kaip jis kalba šalia manęs, o man šiek tiek gėda.

-Tau lyg ir nėra blogai. – pakylu, nes bent jau pykinimas praeina, nueinu prie kriauklės. Nusiplaunu veidą ir rankas. Pasiimu gumytę, kuri kosmetinėje prie kriauklės ir surišu plaukus į uodegą.

-Aš dėl savo merginos. Jai blogai, tad reikia slaugyti. – pavartau akis, bet vis tiek tai šiek tiek glosto širdį. Juk jis mane parvežė ir kaip suprantu žada pasilikti.

-Netikros merginos, bet nesvarbu. – šypteliu. – Dažnai praleidi pamokas? Dar žiūrėk nepabaigsi mokyklos. – jis dabar jau pavarto akis ir mes išeiname iš vonios. –Manau, kad eisiu numigti, o tu gali rimtai vykti į pamokas. Tėtis grįš už kokios valandos.

Krisas žiūri į mane nepatikliai, o tada pamąstęs atsako:

-Gerai, Deli. Tikiuosi tau viskas bus gerai. – jis man nusišypso savo balta šypsena ir išeina. Aš jo nelydžiu, nes vienintelis dabar mano noras yra griūti į lovą ir miegoti, bet atsigulus dar pamąstau ir apie Krisą. Šiandien jis atrodė itin rūpestingas ir tai mane stebina.

Pramiegu beveik visą dieną ir atsikeliu vėliau vakare, jaučiuosi daug geriau. Nusileidžiu laiptais žemyn ir žiūrėdama į reginį prieš save negaliu patikėti.

Krisas sėdi su mano tėčio svetainėje ir lošia kortomis. Aš atsikrenkščiu ir abu atsisuka į mane.

-Kaip jautiesi? – paklausia abu vienu metu, o aš tyliu laukdama paaiškinimo ką Krisas veikia čia. Su mano tėčiu.

-Brangute, Krisas atėjo čia paklausti kaip jautiesi, o aš net nežinojau kad tu šiandien grįžai iš mokyklos jausdamasi ne kaip, tu miegojai tai mes nutarėm palošti, kol tu atsikelsi. – tėtis man paaiškina su šypsena, o aš atsidūstu. Juk neišvysiu Kriso.

-Kaip jautiesi? – paklausia tėtis.

-Viskas gerai. – aš tikrai jaučiuosi kaip naujai gimusi, todėl jiems pasiūlius prisijungti aš sutinku ir dabar trise žaidžiam kortomis ir galiu pasakyti Krisas mus su tėčiu laisvai nušluoja.

Gerokai vėliau vakare palydžiu Krisą pro laukujes duris.

-Nenoriu, kad mano tėtis prisirištų prie tavęs, Krisai, o juk birželį viskas bus baigta... Tu jam pradėjai patikti, jis tiki spektakliu ir man skauda dėl to širdį. – aš greitai išberiu žodžius Krisui, bet jis nieko man neatsako.

Pabučiuoja į smilkinį ir tik nueidamas palinki labos nakties. Kaip visada esu neišklausyta, šaunu.

Grįžtu vidun ir randu tėtį plaunant indus, tiesa aš to nepadariau vakar vakare.

-Galbūt rytoj pasiliksi namuose? – paklausia tėtis, o aš tik papurtau galvą.

-Man tik reikėjo ištuštinti skrandį ir išsimiegoti. Galėsiu eiti į mokyklą. – tėtis tik linkteli ir palinki man labos nakties. Nors miegojau visą dieną, bet vos persirengus į pižamą ir atsigulus greit pasineriu į keistus savo sapnus.

Lol, nežinau kodėl iš vis rašiau šią dalį:D turbūt parodyt, kad vargšai istorijos veikėjai irgi serga, haha