Prašau?

12

Eirė papasakoja, kad jos su motina nutarė praleisti penktadienį mokyklą ir čia atvažiuoti iki sekmadienio. Man tai vos ne infarktas, nes aš nelabai galiu būti su jomis vienoje patalpoje. Klara labai grubi, o Eirė... Eirė yra motinos kopija.

Sėdžiu ant lovos su telefonu kai Eirė pasakoja apie trečią savo vaikiną. Negirdžiu beveik pusės, nes Krisas parašo ir klausia ar rytoj noriu su juo nuvažiuot į parką, nes ryt kovo pradžia ir labai gerą orą praneša. Bus turbūt ir daugiau jo draugų.

Vis dėlto mums reikia kada pasirodyti kartu ne tik mokykloje todėl sutinku, bet prisimenu, kad Eirė pas mane bus visą savaitgalį.

Esu įsitikinusi, kad Krisas prisimena Eirę, nes ji jo dėmesio tikisi nuo mažens. Dauguma krenta po kojom dėl Kriso išvaizdos. Jis patrauklus, bet kai jį aplinkui matau visą gyvenimą nelabai to pastebiu nebent rimtai atkreipiu dėmesį.

Kai man buvo dvylika, o Krisui turėjo būti kažkur keturiolika, Eirei trylika ji pasiūlė jam draugauti, nors jis ją buvo matęs gal vienąkart... O kai jis iš jos išsijuokė ji bandė paaiškinti, kad juokavo. Bet regis jai tai nė motais ir ji vis dar seiliojasi dėl jo.

Parašau Krisui kai Eirė žiūrinėja mano kosmetika, kuri nėra gausi. Pasako, kad pasiimsim ir Eirę... Aš nors ir nelabai noriu, bet neprieštarauju. Nenoriu likti su teta.

Geriau viena širšė, nei dvi.

-Nori rytoj kartu į parką po mokyklos?- Pasidomiu jos kai mes lipame laiptais, o tada ji mane nuseka į virtuvę. Aš pasiimu traškučių ir vėl ji mane nuseka, atsisėdame svetainėje ant sofos.

-Vien su tavim?- Ji nepatikliai paklausia. O kas su manim negerai? Aš pakratau galvą nesigilindama į tai, nes man nelabai rūpi.

-Ne, bus Krisas gal ir Polas Viseriai. Galbūt Teri ir keli dar draugai.- Trukteliu pečiais, atsiplėšiu traškučius ir pradedu juos kimšti į burną.

Eirė linkteli, bet daugiau nieko nesako manau mąsto apie Krisą, noriu kol kas nesakyti apie mūsų su Krisu netikrą draugystę, šįkart ji kažką daro telefone. Į kambarį įeina tėtis ir Klara. Tėtis atsisėda ant fotelio, o teta prisėda prie manęs.

Nužvelgia mane lyg šlykštėdamasi.

-Nemanai, kad tau nereikėtų valgyti traškučių? Manau priaugai mažiausiai penkis kilogramus nuo paskutinio karto kai mačiau tave. Pažiūrėk į mano dukterį... Tu tikrai netilptum į jos džinsus.- Užspringstu ir noriu skradžiai žemę prasmegti. Galbūt verkčiau jei tai pasakytų tėtis, bet Klara - ji ragana.

-Klara, jauskis ką kritikuoji. Deli mano dukra ir ji gerai atrodo. Jai dar reikėtų kokį kilogramą priaugti. Mano manymu tavo grožio standartai nusistovėję per ilgai vietoje.- Man truputį paglosto širdį tai, kad tėtis mane gina, o Klara šiek tiek pasimeta.

Bet aš nerizikuoju, atsistoju ir padedu traškučius į vieta. Šiandien jų atsisakysiu. Arba iš vis atsisakysiu.

Eirė miega turbūt iki pietų, nes kai grįžtu iš mokyklos ji vis dar po MANO namus vaikšto su pižama, o jos mamos nėra. Manau jos mama kartais bando vilioti mano tėtį, bet tėtis... jį kas jau kas, bet Klara niekada nedomintų. Mes abu labai panašūs ir nemėgstame Klaros, bet tėtis... to neparodo. Nes kaip sako - svarbu ir tai, kad palaikytume ryšius su mamos puse.

-Už poros valandų vyksim į parką. Mus paims Krisas.- trumpam pasakau pusseserei, kuri šiuo metu sėdi ant baro kėdės ir skaito žurnalą.

-Kai praeitais metais matėmės tu nebendravai su Krisu.- Dabar ji krapšto raudonai nulakuotus savo nagus, o aš tik trukteliu pečiais vis nepasakydama jai, kad mes draugaujam.

Gerai, nedraugaujam, bet to žinoti jai nereikia.

Apsirengiu džinsus, kurie suplėšyti ties keliais ir ant juodų marškinėlių užsimetu džemperį. Parašau žinutę tėčiui, kad išeinu su draugais ir pasiimu Eirę ir pažadu grįžti iki vidurnakčio. Šeštą vis dar nėra Klaros, o mūsų jau laukia Krisas. Matau, kad ir Polas sėdi gale, o daugiau nieko. Nuskubu į priekį ir Eirė atseka paskui.
Ji nedaug pažįsta Viserių brolius, bet jaučias lyg būtų sava kas mane verčia vemti, rimtai. Atsisėdu į priekį, o Eirei lieka galas.

-Labas, Polai, Krisai.- su Polu pasisveikina ji ramiai, o Kriso vardą jau labai pabrėžia, pavartau akis.
Jie tik trumpam pasako labas, bet labai nesureaguoja. Turbūt Krisas pasakė, kad mano brangioji pusseserė čia bus.

Sumušu penkis su Polu iš galo ir pagaliau mano ir Kriso akys susitinka.

-Labas, mažute.- Krisas pabučiuoja mane į lūpas ir pajuda iš vietos. Jaučiu kaip Eirė iš galo atsikrenkščia.

Atleisk, pussesere.

Atvykstame į pagrindinį parką už kokių penkiolika minučių. Pamatau porą mašinų stovint, nelabai pažįstu Kriso draugų, bet ir nesistengiu pažinti, nes žinau, kad man nereiks su jais bendrauti vėliau... Nes tai tik mūsų planas, o jie ir mokykla baigia už trijų mėnesių.

Tarp grupelės žmonių pamatau tik pažįstamus veidus Feliksą ir Denį. Denį žinau tik iš matymo, o kitų vardų taip ir neišmokau. Krisas permeta ranką man per pečius ir visi keturi nueiname link jo draugų.

Nemanau, kad su kažkuo Polas yra draugais iš ties, bet jie kaip ir jo pažįstami dėl brolio.

Eirė nieko nelaukdama pradeda pažindintis su vaikinais ir tik viena mergina yra su vienu iš tų vaikinų. Manau, kad Eirė patinka šiems vaikinams. Ji yra tikrai patraukli. Tiesūs blondiniški plaukai iki krūtinės, mėlynos akys ir ilgos kojos.

Visų vaikinų svajonė.

Visi susėda ant suoliukų aplink ir vieni geria, kiti ne. Nežinau kaip jie rizikuoja gerdami viešoje vietoje, nes manau, kad aš, Polas ir Eirė nevieninteliai nepilnamečiai, bet aš to nesigilinu.

Mes su Krisu atsisėdame šiek tiek toliau nuo kitų, net nežinau kodėl.

-Tavo pusseserė varvina seilę dėl manęs.- prunkšteli Krisas. Ir vienintelis klausimas kuris dabar kyla man: kaip po velnių jis iškart permato žmones... Aš to visiškai nesuprantu. Čia taip pat kaip jis pasakė, kad man Polas patinka.

-Tau ji patinka?- paklausiu Kriso, o jis pavarto akis.

-Su ja permiegot galėčiau, bet nedraugaučiau.- paprastai jis pasako. Man patinka, kad mes bendraujame bent kaip draugai. Tai daug maloniau ir jis sako ką mano. Tiesiog Krisas, yra Krisas.

-Ką? Kodėl tik taip?- Prisimerkus žvelgiu į Krisą kai kiti toliau juokiasi ir kalbasi, tarp jų ir Polas su Eire. Tikiuosi Eirė nesikėsina į Polą. Bet ji sakė, kad jai nepatinka jaunesni, o Polui šešiolika.

-Su tokiomis kaip Eirė mes miegame, o su tokiomis kaip tu mes draugaujame.- žiūriu į Krisą nesuprasdama ką jis ką tik pasakė, greit sumirksiu ir vis dar savinuosi išgirstus žodžius.

Ką jis turi omeny?