Prašau?

16

Pagaliau gerai išsimiegu ir neprabundu paryčiais. Supratusi, kad šiandien harpijos išvyks net nuotaika pakyla. Randu Džeto žinutę ir pasiskundžiu, kad Eirė mane užknisa. Šis kaip visada pasijuokia iš manęs ir paerzina. Vėliau susiskambiname su juo vaizdu ir pasikalbame. Neklausiu apie tą vaikiną, kurį jis man pasakojo, nes manau, kad tai labiau pokalbis akis į akį.

Nusileidžiu į virtuvę tik gerokai po dvylikos. Tėtis šiandien dirba, o Klaros nėra. Prie telefono sėdi Eirė ir valgo sumuštinį.

-Labas rytas.- trumpam atsakau, o ši sumurma kažką panašaus į labas rytas taip pat. Pasiimu iš šaldytuvo pieno ir užsipilu juo kakavą. Pasidarau porą sumuštinių nebekreipdama ar turėčiau valgyti ar ne. Prisėdu truputį toliau nuo jos ir valgau naršydama taip pat telefone.
Dabar dėkoju tokiam išradimui kaip telefonui, nes nereikia bendrauti su Eire.

-Gavau numerį anąkart iš Olio tai sakė šiandien susitikt galim visi vėl bent kai kurie. Kiek žinau Krisas bus, nežinau ar tau jis sakė, bet gali ir tu eiti kartu, o aš turiu laiko iki septynių vakaro, nes tik tada išvyksime su mama.

Aš trukteliu pečiais, bet žinau jog jei bus Krisas, bus ir Polas. Abu Viserių brolius noriu stebėti. O mano pusseserė labai greita. Greit susiveikia pažintis. Nesu įsitikinusi ko ji nori tuo susitikimu.

Kriso paklausiu kas per susitikimas nusimato, o šis man atrašo, kad Olio paprašė susitikt Eirė. Pavartau akis galvodama apie Eirę ir kaip dėmesio stipriai jai trūksta.

Olis paima Eirę, o aš nuvykstu į tą patį parką su Krisu ir Polu. Šįkart čia daug mažiau žmonių. Tik keletas. Be manęs, Kriso, Polo, Eirės, Olio, tik Tifani su savo vaikinu. Jaučiuosi nelabai smagiai čia. Olis ir Eirė geria.

Aš bandau pasakyti jai, kad ji juk su mama išvyks vakare ir matys, kad ši girta, bet tai ką sakau jai nė motais. Ir mano naujienai Polas irgi geria nemažai, bet mes nesikalbame.

Tai man keista, o dar suprantu, kad apie jį mažiau galvoju. Šis nebe tiek mano mintis užplūdęs.

Aš sėdžiu ir bendrauju tik su Krisu, Tifani ir jos vaikinu. Deja, nepamenu jo vardo. Nors turėčiau žinoti. Mes kalbamės nereikšmingomis temomis. Apie mokyklą ir panašiai.

-Krisas dabar toks ramus...- paerzina Tifani mano netikrą tobulą vaikiną, bet šis tik varto akis ir apsimeta labai rimtu, bet matau, kad jam ir vėl gera nuotaika.

Ankščiau labai retai matydavau jį su gera nuotaika, o dabar kokia trečia diena iš eilės. Gal aš irgi esu jam nebloga įtaka... Tik kažin kaip jis su manimi. Tifani pasakoja gėdingas akimirkas iš ankščiau ir šis šiek tiek net raudonuoja... O aš papasakoju keletą akimirkų iš vaikystės.

Nepamatau Eirės ir tik vėliau suprantu, kad nematau ir Polo.

Apsidairau ir mane persmelkia.

Jaučiuosi šiek tiek atsakinga už Eirę, bet man ne tai svarbiausia. Juk nėra jos ir POLO. Atsiprašau šiek tiek nuo savo bendraminčių ir nujaučiu kur gali jie būti. Nueinu kokią šimtą metrų ir pamatau juos... besibučiuojančius prie didelio medžio. Polas ir Eirė... Nesąmonė.

Polas ne toks. Jis nesibučiuotų su mano ragana pussesere. Jaučiu kaip mano gerklė išdžiūna ir joje susidaro gumulas. Ar aš verksiu? Tikrai ne.

Giliai kvėpuoju ir šiek tiek nusiraminu.

-Deli...?- išgirstu Kriso balsą ir jis pamato tą patį ką matau ir aš. Jie vienas nuo kito vis dar neatšlyja, o mano širdis atrodo sudūžta. Suprantu, kad aš kitų akims esu Kriso mergina, bet aš suknistai esu įsižiūrėjus Polą. Polą. Polą.

Aš prašau tik mane mylėti, Polai, o tu bučiuoji prakeiktą mano pusseserę.

-Jis girtas.- Krisas mane apkabina per liemenį ir nusiveda toliau nuo jų. Jis nesikiša, gal ir gerai, bet aš labai susigadinu nuotaiką ir tyliu, nebeturiu ką pasakyti.

Sėdžiu, bet su daug blogesne nuotaika. Nesuprantu kas darosi su Polu... Nuo kada jis geria? Nesu jo mačiusi rimtai girto seną laiko tarpą. Krisas sėdi šalia ir jaučiu, kad irgi yra susimąstęs. Tik nežinau ar mūsų mintys sutampa.

Polas su Eire grįžta po kokios dešimties minučių. Stengiuosi nekreipti dėmesio į juos, bet širdžiai neįsakysi.

Polas lieka, o Eirė sako irgi, kad ją parveš Olis, nors jis pats girtas, bet nesigilinu. Aš nesu kokia jos auklė, kad turėčiau domėtis kada jai grįžti. Tegul motina ant jos pasiunta.

Mes su Krisu išvažiuoja kokią penktą. Jis bando mane visaip linksmint. Net bando savo kvailus anedoktus. Gerai, gal kokį vieną kartą šypteliu, net ne todėl, kad anekdotas geras, bet Krisas jį pasakodamas atrodo juokingai.

Galiu pripažinti, kad pastarosios dienos kurias praleidžiu su Krisu man labai patinka. Net jis mano akyse pakyla. Nebemanau apie jį taip blogai. Tik nežinau kiek ilgai jis išsaugos tokią savo reputaciją prieš mane, nes aš labai greitai nusiviliu.

Kokią devintą mane parveža Krisas namo, nes noriu, kad Klaros ir Eirės nebebūtų, nes Eirės dabar nekenčiu labai. Ji šiuo metu mano nekenčiamiausias žmogus, užima net aukštesnę vietą nei Viltis.

Ačiū dievui, kad jų ir nebėra. Randu tėtį vieną sėdintį virtuvėje. Prisėdu šalia.

-Klara pasiuto kai Eirė grįžo girta.- tėtis iškart pradedu tuo mūsų pokalbį ir aš atsidūstu.

-Sakiau jai negerti, bet žinai. Ko jau ko bet manęs neklausys.- pasakau sarkastiškai ir tėtis nusijuokia.

-Šauniai išsilaikei prieš jas.- mes su tėčiu sumušam penkis, nes atsilaikėme abu šauniai. –Nori pažaisti kokį stalo žaidimą?- aš linkteliu, nes su tėčiu tai niekada nebūna nuobodu.

Tai dar vienas pliusas turėti jauną tėtį. Su juo bendraudama užsimirštu, nes jis pats geriausias tėtis. Nueiname miegoti gerokai po vidurnakčio. Prisimenu pagaliau vėl Polo bučinį, o tada pradedu galvoti ir apie Krisą.

Mes elgiamės kaip pora nebūtinai prie žmonių akių ir man tai kelia klausimų, bet man visai patinka.. Bet Polas... Šiandien labai likau įskaudinta nors neturėčiau, bet širdis neklauso mano proto...