Prašau?

29

Giliai įkvepiu ir iškvepiu, viduje raminu save jog nesuskysčiau, bet nežinau kaip man sekasi.

-Su Viltim? - burna išdžiūsta, apsilaižau suskirdusias sausas lūpas ir kuriu scenarijų kaip sustabdyti pabaigą. Žinau, kad tai baigsis, bet kol kas tai gerokai per anksti. Negaliu to leisti, bet negaliu ir parodyti, kad man tai rūpi. Neleisiu jo ego kilti viršun.

-Puikiai girdėjai. - jis pirštais perbėga per savo susivėlusius plaukaus. -Tai kaip?

-Puiku. - atsakau trumpai, paskubėjusi ir rodos per širdį pereina skausmas.

Atsistoju ir palieku jį vieną, sparčiu žingsniu judu toliau, girdžiu, kad Krisas dar kažką pasako, bet aš nesiklausau.

Aš puikiai suprantu, kad nesu čia auka ir jis tik paankstina sąlygų pabaiga. Turėčiau juk džiaugtis ir man tai į gerą ypač po Polo gesto naktį.

Užtęsiu grįžimą namo. Pareinu per beveik pusę ilgesnį laiką, nei ėjau į centrą.

-Džeto mama man skambino, nes tau neprisiskambino. -iškart išgirstu tėtį vos man įžengus į svetainę. - Tau nepriskambino, aš bandžiau, o man taip pat nepavyko.

Patikrinu telefoną ir suprantu, kad jis išsikrovęs. Velniava.

Žengiu vidun giliau į svetainę, įsitaisau šalia ant odinės sofos. Dabar jau man nusispjaut ant Kriso, svarbiausia kaip Džetas.

-Ką sakė? Kaip jis?

-Nesunkus smegenų sukrėtimas, porą sulaužytų šonkaulių, bet gyvens. Mama labai jaudinasi, nes nenori jis kalbėti apie užpuoliką ar net kelis. Žinai ką nors? - aš greit papurtau galvą ir šiek tiek atsidūstu. Jeigu prasitarčiau apie tai kas yra jo reikalas Džetas mane rimtai su žemėm sumaišytų... -Rytoj galėsi nueiti pas jį, šiandien dar netrukdyk. - aš šiandien labai norėjau jį pamatyti, tačiau sutinku su tėčiu. Tegul tas raudonplaukis pailsi.

Nueinu į savo kambarį ir beveik visą dieną pramiegu, atsikeliu tik gerokai po devynių, o jau ir pro langą skverbiasi prietema.

Pasiimu pakrautą telefoną. Praleisti trys skambučiai iš Džeto mamos, bet skambinta diena. Teri pasiūlymas pas Niką, nes kaip visada vakarėlis bei Polo prašymas susitikti ir pasikalbėti apie pastarąją naktį. Deja, Polui neatrašau, bet sutinku nueiti pas Niką su Teri. Ji pasakiusi, kad Nikas mane pasiims, nes šiaip jau pats įkarštis. Aš susiruošiu.

Apsirengiu juodas kelnes, raudoną džemperį su gobtuvu ir sportbačius. Jeigu atrodyčiau patraukliai su suknelėmis galbūt apsivilkčiau ir ją, bet skaudi tiesa jog nei aš turiu suknelių, nei aš su jom gražiai atrodau. Net nusipurtau pagalvojus apie save su trumpa, o jei dar ir aptemta suknele. Košmaras. O juolab man septyniolika, nesuprantu kitų jaunų merginų.

Nulipu laiptais žemyn ir tėtį randu virtuvėje skaičiuojant sąskaitas, išgirdęs mane ateinant pakelia galvą nuo pluošto popierių.

-Kur išeini? - jis trumpam paklausia, jam svarbiausia žinoti, kur aš būsiu, o tada jau galiu eiti kur noriu.

-Pas draugus. Pasistengsiu neužsibūti. - tėtis linkteli, pasako, kad durų nerakins.

Randu Niko automobilį prie namų, įsedu priekį, nes jis vienas.

-Labas, Deli. - vaikinas šypteli, bet atrodo kažkoks ne kaip visada.

-Kas nutiko? Ko tu toks... keistas? - vaikinas susiraukia lyg prigautas ir išvaruoja iš mūsų gatvės.

-Girdėjau, kad su Kriso susipykot? Sakė kažką, o dabar pas mane prisilupęs alkoholio glaustosi prie Vilties. - šiek tiek įsitempiu ir sukandu vidinę skruosto pusę.

Nežinau net dėl ko jis pasakė, kad mes susipykom.

-Kažkas panašaus. Man nerūpi, nieko rimto tarp mūsų labai nebuvo. - aš greit atsakau, bet reikėjo susikaupimo, kad taip šaltai atsakyčiau. - Kaip jums su Teri? - bandau nukreipti temą, kad tik netektų galvoti apie Krisą bent penkias minutes.

-Normaliai, bendraujame... Bet žinai ji nelabai nori rimtų santykių, tai suku ratus atsargiai. - šypteliu kai jis tai pasako.

-Smagu, kad stengiesi, Nikai. Ji buvo supykusi kai pasakei, kad jai reiktų į reabilitaciją, bet dabar jau apsiramino tai manau jums gal ir išeis kas. - vaikinas linkteli, nors atrodo su juo susipažinau visai neseniai, bet šis atrodo visai patikimas.

Atvykę prie didelio namo kai tik vaikinas nuvairuoja į kiemą išlipame.

-Smagu tau vaikus girdyti? - paklausiu kai einame vidun, o šis trukteli pečiais.

-Juk nepilu į gerklę, patys geria. - aš pavartau akis, bet sutinku.

Man gaila paauglių, kurie greit prasigers.

Svetainėje daug žmonių, bet aš ieškau tik Kriso norėdama įsitikinti ar jis tikrai su Viltim, pajaučiu ranką ant peties ir tikiuosi jog tai Krisas, bet atsisukus prieš save pamatau Polą ir šiek tiek nusiviliu.

Kas su manimi negerai?

-Galim pasikalbėti? Nikas pasakė, kad atvežė tave. - žinodama, kad dabar jau nepabėgsiu nuo pokalbio ar kažko panašaus į pokalbį tik linkteliu sutikdama. -Eime į lauką.

Aš nuseku Polą pro laukujes duris ir laukiu, kol sustosime. Mes nueiname, kur nėra žmonių, sode prie terasos.

-Dėl to bučinio... Deli, nežinau ar tai buvo silpnumo akimirka ar kas, bet prašau nepyk...- vaikinas nežiūri į mane, jis visada buvo iš drovesnių vaikinų, bet labai mielas.

-Viskas gerai. - girgždančiu balsu atsakau. Jeigu tai būtų nutikę keletą mėnesių atgal aš jau dabar pati karčiaus Polui ant kaklo, bet dabar mano mintys šiek tiek pasikeitė ir tai mane veda iš proto.

Polas žengia žingsnį artyn manęs ir paima mano šaltą ranką į savo šiltą delną.

-Žinau, kad esu kvailas ties jausmų išreiškimu ir šiaip pats idiotiškiausias vaikinas, bet žinai kai susipykai su mano broliu. - jis pasilenkia link mano veido arčiau, širdis pradeda plakti greičiau.

Aš to juk laukiau.

Nespėjus Polui manęs pabučiuoti išgirstame balsą, labai piktą balsą keletą metrų nuo mūsų:

-Trauk letenas nuo mano merginos. - suriaumoja Krisas artindamasis lyg koks beprotis. Visas piktas ir matosi jog gerai įkaušęs.

Polas ir aš atšokame vienas nuo kito. Aš dabar visiškai nesuprantu Kriso. Jis prakeiktai prieš geras dešimt valandų sakė, kad nutraukiam savo netikrus santykius, nes nori būti su Viltim. Jis pasako jog mes susipykę ir Polas beveik pasako man kažką jaučia ir vėl beveik pabučiuoja, tas velnio išpera nusprendžia vėl įkišti savo nosį ir gadinti mano gyvenimą.

Prieš Krisui šokant ant Polo aš užstoju vyresniajam broliui kelią, o Polui mosteliu palikti mus vienus. Jis sudvejoja ir yra šiek tiek taip pat susinervinęs, kad brolis įsiterpė. Darkart parodau išeiti ir jis palieka mus.

-Nė nebandyk švaistytis kumščiais! -iškart suriaumoju ant Kriso, o jis žiūri į mane buku žvilgsniu. Žinau, kad jis girtas dažniausiai nieko nepamena kitą dieną, bet turiu išsilieti būtent dabar. - Dieną pats sakei, kad baigtume viską, nes nori būti su Viltim, o dabar kai matai dėl ko mes pradėjome sandėrį pradeda vykti... Tu čia vėl kišies Krisai! - pakeliu balsą kas man neįprasta ir tiesiog tikiuos, kad Polas kur nesiklauso.

-Norėjau būti su ja, bet dabar negalėjau čia taip ramiai stovėti pamatęs, kad tas čia aplink trinas. Aš pavydžiu, gerai?! - jis irgi pakelia balsą ir mes turbūt atrodom blogiau, nei kokia senių porelė besiginčijanti.

Nors man šiek tiek patinka, kad jis pavydi, bet principai didesni.

-Aš tavęs nesuprantu, Krisai. Išsiblaivyk arba atsiknisk. Sakei, kad baigiam ir dabar kišies. Užauk. - patrinu sau smulkinius, nes galva pradeda tvinksėti ir palieku dabar jau Krisą vieną.

Dabar nesupranti, nei jo, nei savęs.

Man šiandien protą knisa wattpad:')