Prašau?

17

Visą savaitę šįkart aš praignoruoju Polą. Pykstu, kad ir neturiu teisės ir Polas lyg ir tai suprasdamas savaitės pabaigoje manęs nebekalbina. Aš esu dėlto dėkinga, nes pasakyčiau kažką ko noriu. Džetas šiek tiek užsiskleidęs ir mes mažai kalbamės asmeniškomis temomis, tas mane veda prie to, kad reikėtų atgaivinti draugystę.

Šeštadienį ryte išvažiuosiu su tėčiu pas senelius, todėl penktadienį mane Krisas pakviečia į draugo vakarėlį. Šįkart lieku nusivylusi, nes draugo vakarėlis atrodo tipinis. Su girtais paaugliais ir pilnu namu netvarkos.

-Manęs čia netraukia.- pasakau Krisui vos mums įėjus ir šis apdovanoja mane padrąsinančia šypsena. Šią savaitę baigiu visiškai priprasti jog mes nebe nepažįstamieji, bet draugai. Bet vis dar lieku prie to, kad Krisas daug ką slepia ir negaliu jo prisileisti per arti.

-Tau nepatinka vakarėliai, tai pastebėjau. Ką tu mėgsti?- šis žvelgia į mane iš aukščiau mums judant pro girtus žmones link svetainės, kur turėtume rasti jo draugus.

-Žiūrėti serialus, miegoti... Seiliotis į kokį aktorių ir panašiai.- Krisą kaip aš visada prajuokinu. Kas čia tokio būti paaugle?

-Dieve, tu tokia vaikiška.- aš susiraukiu jam tai pasakius, bet jis neatsiprašo. Galbūt aš ir vaikiška. Man dar tik šešiolika, tai ko jis tikisi? Tiesa, man rytoj septyniolika, bet vis tiek tai nieko nepakeis.

-Krisai, kartais nekenčiu tavęs.- sušnypščiu į jį žiūrėdama ir bandau atrodyti kuo pavojingesnė, bet aš bijau, kad visi greit sužinos, kad iš tikrųjų aš esu labai pažeidžiama. Bet niekam nevalia žinoti mano silpnųjų vietų.

-Miela iš tavo pusės, Deli.- mano netikras kvailys vaikinas permeta ranką per mano pečius ir mes nueiname arčiau Kriso draugų, kur šįkart yra ir Teri. Naujiena.

-Sveiki.- Teri visa girtutėlė artėja mane apkabinti, bet nespėjus prisiartinti apsivemia. Ačiū, Dievui, kad ne ant manęs. Nusisuku, nes tai per daug šlykštu. Nežadu dabar jai gelbėti, nes kas prigirdė, tas tegul ir gelbsti mano mielajai draugei.

Mes smagiai bendraujame, bet tada Krisui kažkas parašo. Jis sėdėjo mane apkabinęs, bet kai gavo žinutę jo ranka dingo nuo manęs. Šis šiek tiek išsitempė. Ir pakvietė Niką, spėju jis vienintelis ir blaivus iš draugų, bet vis dar jaučiu ne kokia energija nuo jo.

-Pabūk su Deli, prašau. Aš turiu šiek tiek išvažiuot ir neturiu laiko ją parvežti, o negaliu ir vežtis kartu.- susiraukiu. Nikas irgi susiraukia. Mes abu jaučiame blogą energiją. Aš supykstu ant Kriso ir nesuprantu kas taip staigaus. Nikui nelabai tai patinka ir Krisas tai mato.- Aš prašau tik ją pažiūrėti. Kad niekas nelįstų ir panašiai.

Nikas atsidūsta.

-Man nereikia auklės.- užprotestuoju, bet Krisas papurto galvą ir reiškia Nikas lieka kaip mano auklė. Krisas dingsta, o Nikas užima jo vietą. Aš sėdžiu tyliu, bet suprantu, kad galiu sukaupti visą drąsą ir paklausti šio pikto vaikino kodėl jis manęs nekenčia.- Kodėl tu manęs taip nemėgsti? – jaučiu, kad jis nelaukė tokio klausimo ir šiek tiek pasimeta.
Aš juk nedaviau jam priežasties manęs nekęsti.

-Ką? Kodėl taip sakai... aš nejaučiu jam neapykantos.- pirmą kartą išgirstu jo balsą normaliai ir tai mane labai sužavi, tas balsas. Po velnių.

-Tu į mane šnairuoji nuo praeitos savaitės ir visą šią savaitę mokykloje pasižiūrį į kaip kokią benamę sergančią kokios raupsais.- šį tai truputį prajuokina, bet man nejuokinga. Aš esu smalsi ir laukiu iš jo atsakymo.

-Nežinau tiesą sakant, pirmąkart pamačiau ir pasirodei ne mano atmosferai žmogus.- žiūriu į jį šiuo metu kaip į idiotą ir šis suskuba teisintis.- Nemėgau nė vienos Kriso merginos... Nors buvo oficialiai tik Viltis, bet daug mačiau... Visos labai jau...- vaikinas užtyla ir noriu jį pasmaugti.

Jis manęs nepažįsta ir jau siunčia blogą energiją nekenčia.

-Tai susipažinkim. Susipažink su manimi ne kaip Kriso mergina, o Deli.- aš pavartau akis ir šviesiaplaukis prieš mane nusišypso ir linkteli.

-Galiu tau duoti progą, bet jei būsi ragana tavęs ir vėl nemėgsiu.- aš parodau įsižeidusį veidą ir abu šįkart nusijuokiam.

-Tai dabar jau nebesu tavo nemėgstamų sąraše?- aš paklausiu ir šis linkteli, o aš patenkinta suneriu rankas ties krūtine.

Praleidžiame su Niku kalbėdami kokias geras dvi valandas, bet persikeliame į lauką, nes ten ne tiek žmonių girtų ir pasmirdusių alkoholiu.

Papasakoju daug ką Nikui, o iš jo sužinau, kad jis turi seserį mano metų, bet jos pasirodo nepažįstu. Jis gyvena tik su mama, nes su tėčiu išsiskyrė. Man atrodo mums neblogai sekasi bendrauti su juo. Nebelieka tos įtampos. Bet visa gera nuotaika išgaruoja kai Nikui ateina žinutė.

-Jis negrįš. Prašė tave parvežti namo.- aš niūriai linkteliu ir suprantu.

Suprantu kas vyksta. Nikas pasiima automobilio raktus iš namo ir nueiname į garažą. Dabar suprantu, kad tai jo vakarėlis ir jis gyvena pakankamai prabangiai.

Sėdime tyloje, kol Nikas ją išsklaido.

-Tu turbūt supranti kur jis.- nelinksmai pasako ir aš linkteliu.- Mes juk abu žinome tai, Deli. Nenoriu tavęs skaudinti, bet supratau, kad nesi kvaila.- aš linkteliu ir vėl.

Mes abu žinome, kad jis su Viltim.

Nesvarbu, kad aš jam nejaučiu jokių jausmų, bet aš liksiu kvailės vietoj. Ir aš jau maniau, kad Krisas mano draugas ir nedarys nesąmonių.

Susinervinu ir nusisuku į langą, kelios ašaros išbyra, bet jas greit nusivalau. Aš neverkiu, nes esu stipri. Moku slėpti jausmus, bet šįkart aš supykstu. Žinau, kad Krisą grįžusi pirmadienį išplūsiu. Išplūsiu, kad jis buvo su Viltim. Vėl suprantu, kad Krisui niekas nerūpi. Prašiau nebūti su ja. Prašiau, kad niekas nemanytų, kad jis yra prakeiktas apgaudinėtojas. Mes nesame tikra pora, bet prakeikti aplinkiniai to nežino.

-Krisas toks jau yra.- Nikas pasako kai sustoja prie mano namų. Aš vis dar esu susinervinusi, bet dabar nuo jo eina tik ramybės energija dėl kurios ir aš pradedu rimti. –Geriau su juo neprasidėti. Bet kalbu ne tik būnant jo mergina, bet ir jo draugais... Jis visus mus klampina giliau.

Ignoruoju viską ką pasakė Nikas, bet giliai savyje viską apsvarstau. Aš jaučiuosi pikta, bet tuo pačiu ir be galo liūdna. Ir viskas per Krisą. Jis neseniai mane pralinksmino, o dabar sugadino nuotaiką.