Prašau?

25

Negaliu patikėti, kad praeina savaitė taip greitai ir pagaliau dvi savaitės atostogų. Dėkoju visiems šventiesiems.

-Deli, ateik šiandien pas mus vakarienė. – Krisas ir vėl apie maistą pas juos, bet šiandien bent įspėja apie tai.

-Ar būtina? – nepatikliai paklausiu kai mes abu einame namų link.

Kriso automobilis trečia diena auto servise ir jis nebegali to kęsti. Vargšui reikia mat vaikščioti, kokia didžiulė bėda.

-Man bus smagiau. Nujaučiu kažką. – Šią savaitę visai kitaip, nei įprastai. Su Krisu leidžiame daug laiko ir bendraujame labai maloniai net aš negaliu patikėti, kad mes ir vėl formuojamės į draugus.

-Gerai, gerai ateisiu, bet ilgai nebūsiu. – vaikinas sutinka su manimi ir jo gerovei, nes. Krisas palydi mane iki namų. –Nori užeiti? – mosteliu galva į namus, o jis iškart linkteli.

Užeiname į vidų, tėčio nėra. Jis tikras darboholikas.

Pasišildome picą iš šaldiklio. Ne geriausias variantas, tad privalau tėčiui priminti, kad reikia apsipirkti kitaip tuoj tikrai mirsim iš bado.

-Kaip reikalai su mano broliu? – Krisas paklausia pilna burna, mes sėdime ant baro kėdžių ir tik dabar pirmąkart pagalvoju apie Polą šią savaitę.

Net pati supanikuoju kai suprantu, kad po šimts aš nebegalvoju apie Polą. Kur dingo viskas? Aš apie jį galvodavau ištisas dienas, o dabar. Pradedu save keikti suprasdama, kad Krisas užima dalį mano minčių. Neduok dieve dar toks kaip Krisas pradėtų man patikti... Galėčiau vasarą šluostytis ašaras kai mūsų netikras susitarimas ateis į finišą.

-Nežinau, niekas nejuda. Neveikia čia tas tavo planas, Krisai. – aš nusijuokiu, o jis pavarto akis.

-Gal mano brolis gėjus? – rimtai paklausia Krisas ir esu įsitikinus, kad apie tai rimtai mąsto iš to aš pradedu kvatotis, o jis pažiūri lyg būčiau kokia nevykėlė. – O ką gali žinoti? – užsidengiu burną ranka ir toliau kvatojuos, kol nepradeda skaudėti pilvo ir rimtai pažiūriu į Krisą.

-Tu beprotis, Krisai. Rimtai. – jis tik trukteli pečiais.

Krisas nutarė dar man palaikyti kompaniją, todėl kai aš išsitraukiau matematikos namų darbus, kurių nesupratau nors atostogas, bet turėjau pasiruošti svarbiems testams po atostogų ir man reikalinga kiekviena dalis ir šis mano manymu besmegenis viską laisvai man paaiškino. Aš rimtai niekada nemaniau, kad po jo išvaizda slepiasi protingas vaikinas.

-Ačiū, už tai, kad paaiškinai matematiką. – padėkoju kai išeiname pro duris, nes Krisui pats laikas namo.

-Susitiksim vakare. – nustembu kai Krisas pakšteli man į lūpas, nors niekas nespokso.

Aš rimtai pradedu bijoti, kad pradėsiu žiūrėti į Krisą kitaip, nei žiūrėjau visą laiką ir liksiu kvailės vietoje, nes taip ir būna su mumis – naivuoliais.

Vakare kai tėtis grįžta sukomanduoju, kad jis nuvažiuotų į parduotuvę. Sudarau visą sąrašą, o aš pasiruošiu eiti į Viserių vakarienę. Keista ten eiti kai esi tik prakeikta netikra Kriso Viserio mergina.

Apsirengiu šiek tiek neįprastai. Juodas, šiek tiek pūstas sijonas aukščiau kelių, balta palaidinė iki alkūnių ir palaidi plaukai. Atrodau visai gražiai, man patinka.

Kadangi iki Kriso namų tik keletą šimtų metrų, todėl visiškai neskubu.

Pabeldžiu ir duris atidaro Kriso tėtis. Labai keista, nes jį labai retai matau. Manau jis ruošiasi klausti ko noriu, bet tarpduryje prie jo pasirodo ir gražusis mano melo sąjungininkas: