Prašau?

33

Sumišusi nusipurtau vaikino rankas nuo pečių ir žengiu žingsnį atgal.

Krisas pradeda kvatotis, kad net noriu jam gerai užtvoti su kuo nors, bet deja susilaikau.

-Kelinta rytoj? - susinervinusi paklausiu, o Krisas vis dar juokiasi iš manęs.

Ot, kvailys.

Jeigu galėčiau jį dabar išspirčiau pro duris, bet gaila to nebus.

-Dvylikta turiu pasiimti automobilį tai pirma tikrai būsiu pas tave, o iki senelių dar valanda kelio. - vaikinas ramiai išdėsto, bet vis dar karts nuo karto prunkščia.

-O ko man ten? - galbūt kiek per įžūliai paklausiu, bet jis pats mane sunervino.

-Pabūt mano pora ir viskas. Apsirenk suknelę... - papurtau galvą.

-Jau ką rengtis tu man nepaaiškinsi. - pro sukąstus dantis pasakau ir vaikinas pavarto akis. - Manau tau laikas, labanakt. - galva mosteliu link durų ir jis manęs paklausęs nueina. - Duris rasi pats, labanakt. - vaikinas man nieko nesako, bet dingsta koridoriuje.

Kartais mąstau kaip jis man gali patikti? Jis tikras pasipūtėlis ir visada viską daro dėl naudos sau.

Manau, kad aš darau klaidą, bet ką gi... Gailėsiuosi kai kažkas atsitiks.

Išjungiu televizorių ir nueinu į savo kambarį. Atsigulusi į lovą nustembu, kad gaunu žinutę iš tėčio, kad šiandien negrįš.

Argi nebus mano brangusis tėtis su kokia moterim?

Ši mintis man visai patiktų jei moteris nebus kokia savanaudė ragana.

Užmiegu su šia mintimi.

Atsikeliu truputį po devynių. Turiu daug laiko iki tol, kol mano kvailas netikras vaikinas atvažiuos manęs pasiimti.

Gerai, kad ir kiek plūsčiau tą stuobrį, tai nepadeda mažiau apie jį galvoti.

Nueinu į virtuvę ir apžvelgiu ar tėtis namuose, bet suprantu, kad jis dar negrįžęs. Mažas nerimas pereina per širdį. Dabar aš jaučiuosi kaip kokia besijaudinanti motina. Regis apsikeitėm su tėčiu vietomis.

Valgau kiaušinienę, kai išgirstu kaip atrakinamos durys ir šis kaip koks nusikaltęe nenaudėlis tyliai maunasi batus.

-Žinok, aš girdžiu. - šūkteliu, išgirstu garsų atodūsį, jaunatviškas vyriškis pasirodo virtuvėje.

-Labas rytas. - pakankamai ramiai pasako ir aš esu įsitikinusi, kad jis tikrai buvo su moterim. Jis mano jog dabar užplūsiu jį su šimtais klausimų.

-Labas. - aš susilaikau be klausimų, bet mano veide įsižiebia plati šypsena.

-Einu nusimaudyti. - tėtis greit sumurma pasikasydamas sprandą, o aš tik linkteliu ir šis tuoj pat dingsta iš mano akių.

Persirengiu į raudoną palaidinę, kuri yra trumparankovė ir apsimaunu mėlynus džinsus, kurie neplatėja į galą. Atrodau visai gražiai. Taip pat prisiderinu juodus plokščiapadžius batelius.

Dabar dar tik pusę dvylikos, tad aš neskubu. Pasidažau tik akis ir lūpas, kad atrodyčiau normaliai.

Prieš Krisą atrodau kaip koks grinčas, kuris pavogė Kalėdas.

Nulipu laiptais žemyn, tėtis valgo dribsnius net juokas paima.

-Kur vyksi? - paklausia pilna burna, o tai dar labiau praveržia kikenimą.

-Su Krisu pas jo senelius. Kvietė pietų. -tėtis kažką mąsto, bet tada linkteli.

-Kaip tau su tuo berniuku? - pasidomi baigdamas savo dribsnius.