Prašau?

4

Ryte pabudusi pirmiausia pagalvojau..
Ar tikrai aš būsiu netikra Kriso Viserio mergina? Ar jis tikrai padės sukelti jo pačio broliui pavydą?

Tai kėlė man abejonių, bet aš nebuvau įsitikinusi. Aš žinoma galėjau paprasčiausiai pasakyti į akis Polui ką jaučiu... Tačiau aš esu bailė. Didelė bailė, kuri geriau eis ratais, kvadratais, nei galėtų eiti lengviausiu keliu...

-Brangioji, maniau nakvosi pas Džetą...- į mano kambarį įėjo tėtis. -Tu grįžai apie pirmą... Kur buvot? Ir tave parlydėjo tikrai ne Džetas. - tėtis kiek nepatenkintas nėrė vidun ir atsisėdo ant mano lovos krašto. -Tikiuosi tu nesusirasi kokios blogos kompanijos...

-Tu juk žinai, kad aš ne tokia.- papurčiau galvą ir tėtis šyptelėjo.

-Žinau, bet kas tas vaikinas?- atsidusau ir užverčiau akis į viršų. -Tai ir ne Polas... Polą aš pažįstu.

-Ten Krisas... Polo brolis.- tėčiui nemeluodavau, nebent būdavo labai rimta priežastis. Vakar nebuvo viena iš rimtų priežasčių... Bet taip gavosi.

-Bet maniau su kitu Viserių berniuku tu nebedraugauji keli metai.

-Taip ir buvo...

-Krisas ne toks kaip Polas, Deli. Girdėjau kaip per vieną kaimynų susiėjimą jų mama labai skundėsi, kad Krisas... Visai neklauso tėvų.. Ar tiesa, kad jis ir keletą tatuiruočių turi?- taip ir būna... Kai tėtis yra... ir tėtis, ir mama. Tai yra kiek kitaip gyventi daugiau be seserų ir brolių... ir be mamos.

-Tėti, nėra jis blogas. Turi gal kelias tatuiruotas... Nežinau. Mes susitikom ir viskas... Jis mane palydėjo, kad nereikėtų pas Džetą nakvoti. Didelio čia darbo.- tėtis rodos sutiko ir patikėjo. Palinksėjo galva.

Jis labai atlaidus ir visiškai manimi pasitiki. Jis toks pat naivus... Kaip ir aš.

Mokykloje papasakojau Džetui planą ir jo reakcija buvo maždaug ‚Viltis tave suės gyvą, mažute', bet aš to nesureikšminau.

Polo nesutikau, o Teri visą dieną buvo be nuotaikos... Žinoma, aš jai nepasakojau apie planą, nes kada dar girta išplepės... O Polas... Galbūt jis manęs vengia? Nesu įsitikinus.

-Deliii, kur bėgi?- pajaučiau ranką ant peties ir atsisukus pamačiau Krisą.

-Labas... Pamiršau apie mūsų susitikimą... Kai dabar tave pamačiau prisiminiau.- nė velnio nepamiršau, tik pagalvojau jei nesusitiksim tai galbūt manys Krisas, kad mes juokavom, bet rodos ne...

Nejuokavom.

-Ar tik nevedžioji manęs už nosies?- jis nusijuokė ir persimetė kuprinę ant kito peties.

-Aha, čia ne aš esu patrauklus vaikinas, kuris vedžioja visas vargšes merginas už nosies...- nusijuokiau ir jis kumštelėjo man nestipriai į ranką.

-Nagi, nesu toks blogas... Juk aš pasiūliau tau... Šį nuostabų planą.- išsišiepiau kai jis taip pasakė.

-Krisai, gal ir pakeisiu apie tave nuomonę jei man padėsi iš tikro.- mirktelėjau.

-Būtų smagu... Viskas dėl senos draugystės.- jis ištiesė kumštį, kad duočiau jam žaibą. Pažiūrėjau į jį kaip į kvailį, bet jis tik kilstelėjo galvą aukščiau laukdamas, kad duočiau jam žaibą... Mintyse trenkiau sau per kaktą.

„-aigi... Koks tas visas planas? Kažkodėl aš čia jaučiuosi ne, kad man padedama... Bet kažkuo tai yra naudinga tau... Net labai.- stebėjau jį įnirtingai. Mes atsisėdome į Kriso automobilį, bet niekur nevažiavome.

-Iš dalies tu teisi. Mane užkniso Viltis... Mes amžinai grįžtam prie to pačio, o tai, kad turėsiu merginą... Na supranti, ji taip nebandys aršiai manęs atgal susigrąžinti.

-Taip ir maniau, kad tai naudinga ir tau...- pavarčiau akis.

-Mums abiems naudinga, Deli. Tai sutarta? Nuo pirmadienio galėtume oficialiai būtume kartu.

-O kas mums priklausys... Laikymasis už rankų ar kaip?- pažiūrėjau į jį nepatikliai.

-Gerai... Pagalvokim... Elkimės kaip pora. Tikra pora... Visur, kur yra aplinkinių, gerai?- reiškiasi mes ir bučiuosimės? Oho...

-Na, gerai. Sutarta. Jeigu nepavyks, kad ir su Polu... Tai išsiskirsim prieš vasaros atostogas?- paklausiau ir stebėjau savo rankų nagus, kurie nulakuoti juoda spalva.

-Taip. Gerai?

-Aha...

-Tai... netikra mergina?- Krisas prunkštelėjo ir aš mąsčiau.

-Netikras vaikinas.- palinksėjau.

-Pasakysiu šiandien Polui, kad aš tave įsižiūrėjau...- aš nurijau seiles, man labai įdomu ką jis pagalvos... Žinau, kad jam nepatiks, tačiau nežinau ant kiek jam tai nepatiks.

-O manai... Viltis kada manęs nesudegins gyvos?- Kriso akys sublizgėjo ir aš pasisukau į jį... Stebėjau... Šį vaikiną, kuris sieloje buvo tikras velnias, bet mokėjo apgauti, net labai nepatiklius žmones.

-Viltis yra Viltis... Ji pabandys tave pagąsdinti, bet tu nebijok... Ji ne rimtai... Kad ir ką sakytų.- linktelėjau.

-Aš beveik jau gailiuosi...- jis pradėjo juoktis.

-Gal ir turėtum... Gal ir turėtum...- tyliai pasakė Krisas, bet aš išgirdau.
Aš net nejaučiu kaip klimpstu gilyn į liūną, iš kurio vėliau nebegalėsiu... išlipti sausa.

Vakare nesulaukiau jokios žinutės nė iš Kriso, nė iš Polo... Ar jis jam pasakė...?

Tačiau kai jau gulėjau lovoje išgirdau akmenukus atsimušant į langą.
Buvau įsitikinus, kad tai buvo Teri, Polas arba Džetas... Greit išsiropščiau iš lovos ir nubėgau link lango, pamačiau Polą. Jis jau žino...

Greitai nusileidau laiptais. Tėtis dirbo naktinę pamainą, todėl nebuvo jokių kliūčių. Nesuprantu, kodėl jis neparašė... Nors nieko nebuvo mėtė prakeiktus akmenukus.

Atrakinau duris ir pašaukiau Polą vidun. Jis visas buvo sumišęs... Mačiau tai, net prietemoje. Vasario pabaiga, todėl jis dėvėjo storą džemperį, nes pas mus ypatingai šalta niekada nebūdavo.

-Kada jūs su Krisu susidėjot?- Polo akys atrodo degino mano veidą... Kodėl jis toks... įsiutęs?

-Kas per šūdas... Kas negerai? Negaliu su kažkuo būti?- atšoviau ir atrodo jį dar labiau įpykdžiau.

-Nenoriu, kad Krisas atsistotų per mūsų draugystę... Jis įskaudins ir mane, ir tave... Galiausiai liksi įskaudinta kaip ir Viltis kiekvieną kartą... Aš nenoriu, kad mano geriausia draugė būtų įskaudinta mano brolio... Nežinau, ką jis tau jau prisakęs yra, bet dabar jis išvažiavo pas vieną merginą, kuri jam pasiūlė... Smagiai praleisti naktį... Todėl būk atsargi, Deli... Geriau nesusidėk su juo. Aš tave myliu, tu mano geriausia draugė. Aš atėjau tik tai pasakyti. Labanakt.- jis net nelaukęs ką pasakysiu dingo naktyje...

Jis mane myli.

...Kaip geriausią draugę.