Tiesa/Drąsa // Baigta

~1~

Nužvelgiau visus savo daiktus mažam lagamine. Nenorėjau nieko pamiršti. Drabužiai, batai, telefono įkroviklis ir visoks kitoks šlamštas. Viskas čia. Nors išvykstam tik kelioms dienoms norėjau būti tikras, kad turiu viską, ko man gali prireikt.
-Jin hyung ar tu jau?- į kambarį įkišo galvą Jimin.
-Taip.- neužtikrintai atskiau ir dar kartą pažiūrėjau į lagaminą.
Jimin įėjo į kambarį ir uždarė už savęs duris.
-Žinai, ten bus visas savaitgalis be jokių kamerų ir pašalinių.- prikando lūpą jis.
-Na ir?- nesupratau kur link jis suka.
-Na žinai...- Jis šetoniškai man nusišypsojo.- Namjoon...
-Dink!- parodžiau pirštu į duris.- Sakei,kad manęs neišduosi.
Aš jaučiau grupės lyderiui simpatiją. Ne tik draugiškus jausmus. Neturėjau jokių šansų. Namjoon niekada neparodė jokio susidomėjimo manim ar apskritai vaikinais. Jau net nekalbu, kad mums negalima būt įsipareigojusiems. "Kenkia darbui." Juo labiau su tos pačios grupės nariu. Taigi simpatiją laikiau kaip paslaptį. Tačiau Jimin pastebėjo kaip žiūriu į Namjoon ir išpešė iš manęs tiesą. Taigi dabar be galo įširdau, kad jis tai man primindinėja.
-Aš ir neišduosiu.- išsigynė jis.- Tik sakau, kad puiki proga...
-Dink.- pakartojau ir išmečiau jaunelį iš kambario.

•••
Taigi nauja istorija! Tikiuosi jums patiks. ♡