Tiesa/Drąsa // Baigta

~10~

-Jimin dabar tavo eilė?- paklausė Yoongi tęsdamas žaidimą. Jimin linktelėjo galva.
-Hoseok tiesa drąsa?
-Tiesa.
-Su kuria mergina draugautum jei galėtum ringtis bet kurią?
Hoseok susimąstė.
-Gal su... Jisoo.
-Taip ji tikrai graži.- pritarė Jimin.- Bet ne mano skonio. Toliau... Jungkook?
-Drąsa.
Yoongi kažką sušnabždėjo į Jimin ausį. Jimin išsišiepė.
-Padaryk Taehyung mėlynę.
-Ar tu išprotėjai? Juk fanai, direktorius pamatys. Juolab, kad Taehyung nešioja drabužius kurie neuždengia padoriai kaklo.
- Bet aš nesakiau, kad darytum ant kaklo.- Dar labiau išsišiepė Jimin.
-Tai kur man tai daryt?- Jungkook pasimetė.
-Amm...- Jimin vos tvardėsi nepradėjęs kvatotis balsu.- Ten kur mes negalėtum patikrint.
Jungkook veidas pabalo. Jis susižvalgė su Taehyung. Pagaliau Jimin pradėjo garsiai juoktis.
-Kad būtum matęs savo veidą! Jei jau negali ant kaklo padaryk ant krūtinės.
-Čia?!
-Ne. Eikit kur nieks nemato.- Jimin mirktelėjo.
Jie abu atsistojo ir nuėjo į vidų.
-Kadangi tų atsikratėm žaidžiam toliau. Namjoon.
-Drąsa.
-Pamaitink Jin.- Jimin atlošė galvą ir kvatojosi.- Nes, kad ir kaip bebūtų keista jis šiandien nieko nevalgo.
Apšalau. Jokiai būdais. Ne. Jimin nedrįsk. Tada  pradėsiu prisigalvot visko, o jis, juk turi kažką, ką labai myli. Vėl suspaudė skausmas. Namjoon pasilenkė ir paėmė mažą sumuštinio gabaliuką.
-Daryk A.- išsižiojo jis ir sukikeno. Nejaukiai pasimuisčiau ir išsižiojau. Jis įdėjo sumuštinį man į burną ir pirštu stumtelėjo mano žandikaulį, kad užsivertų burna. - Dabar sukramtyk ir nuryk.
Susidrovėjęs padariau kaip lieptas.
-Kaip miela.- Jimin sumirksėjo.- Yoongi tiesa drąsa?
-Tiesa.
-Sakei turi simpatiją. Kas ji?
-Ji?- Yoongi nusijuokia.- Tai jis.
-Tai kas jis?- Toliau kamantinėjo Jimin.
-Nejau dar neaišku?- Yoongi susidrovėjo.- Tai tu Jimin.
Jimin užsidengė delnais burną. Vos jis nuėmė delnus nuo burnos Yoongi jį apkabino ir pabučiavo.
-Dieve tik ne čia!- Hoseok atsistojo ir prisidengęs išėjo. Yoongi atsistojo su Jimin ir besibučiuodami nuėjo tolyn kur nieks nemato. Likom su Namjoon dviese. Jis šypsojosi.
-Argi nemiela?
-Taip, bet jei kažkas sužinos...- nusipurčiau. Tada jie tikrai lėktų iš grupės.
-Kodėl kažkas turi sužinot?- prunkštelėjo jis. Staiga jis prigulė man ant kelių.
-Jei tu nieko prieš aš čia pagulėsiu. Jaučiuosi pavargęs.- Jis šyptelėjo.
Papurčiau galvą . Nieko prieš. Tu gali ir apsigyventi man ant kelių, kad ir kaip keistai tai nuskambėtų.