Tiesa/Drąsa // Baigta

~3~

Yoongi su vaikinais išvažiavo pirmas. Mes su Namjoon dar likom namuose, nes jis norėjo viską peržiūrėti ar nieko nepaliko, bei, kad namai būtų tvarkingi. Nejaukiai sekiojau paskui jį ir žiūrėjau kaip jis tai šen, tai ten patvarko kambario kampus. Pagaliau užlipom į antrą aukštą kur buvo jo kambarys. Nežinojau ar galiu užeiti todėl likau stovėti netoli durų. Namjoon pastebėjęs, kad neinu paskui jį atsisuko ir pakvietė.
-Užeik. Tik labai atleisk už betvarkę.
Namjoon kambaryje buvau labai seniai. Kambarys tikrai ne iš tvarkingiausių. Stalas apkrautas netvarkingais popieriais, buvo daug tuščių maisto bei gerimų pakuočių. Kampe stovėjo nemaža krūva bilenkaip sumestų drabužių. Vienintelė kas buvo tvarkinga tai lova. Ji buvo gražiai paklota. Namjoon ėmė kažko ieškoti stalčiuose. Iš įpročio priėjau prie drabužių krūvos ir pradėjau lankstyti marškinius, megztinius bei kelnes. Jaučiausi lyg rūpinčiausi juo. Man tas jausmas patiko.
-Tu neprivalai to daryti.- iš mano svajonių pažadino Namjoon balsas.
-Ne, viskas gerai.- silpnai šyptelėjau.- Man patinka tvarkytis, o čia labai netvarkinga.
-Ačiū. - Namjoon išraudo.- Tačiau tikrai tau nereikia taip daryt. Galiu susitvarkyti ir pats.
-Aš noriu.- paprieštaravau ir iš krūvos ištraukiau spalvotą megztinį.- Šitas gražus.
-Gali paturėti.- gūžtelėjo jis.- Jei jis tau patinka.
Mąsčiau. Galiu pasiskolinti savo simpatijos megztinį. Pasiūlymas atrodė viliojimai.
-Gerai. Ačiū.- persimečiau drabužį per ranką.
Namjoon pagaliau rado stalčiui ko ieškojęs. Išsitraukė nedidelę, paiilgą dėžutę.
-Vos jos nepamiršau.- atsiduso jis.
-Kas čia?- smalsiai paklausiau.
Namjoon tik papurtė galvą parodydamas, jog nesakys.
-Eime. Mums jau laikas važiuoti.- tik pakvietė jis.
Nedrįsdamas daugiau klausinėti nusekiau iš paskos. Vis dar rankose laikiau jo megztinį. Nekantravau kuo greičiau jį užsivilkti, bet žinojau, kad turėsiu palaukt kol pasieksim kelionės tikslą. Nežinojau ką per tas kelias valandas kol važiuosim kalbėsim. Niekada nemokėjau normaliai užvest temos. O kai kalbėt reikia su simpatija... Jau dabar jaudinausi. Tikėjausi, kad niekaip nesusimausiu ir kelionė praeis linksmai ir be rūpesčių. Namjoon atidarė man duris. Pasijaučiau maloniai nustebintas ir dėkingas linktelėjau.
-Na ką Jin. Važiuojam.