Tiesa/Drąsa // Baigta

~29~

Seokjin pov.

-Ką?- pamaniau, kad kažką ne taip supratau.
-Paprasčiau tariant noriu nutraukti viską, kas tarp mūsų nutiko per šias kelias dienas.- Namjoon buvo toks šaltas. Nepanašus į tą kuris buvo dar šiandien ryte.
-Kur tu buvai?- prikandau lūpą.
-Tai visai nesvarbu.- ramiai atsakė jis.
-Svarbu!- pakėliau balsą.- Tu kažkur išvažiavai, o grįžai visai nepanašus į save.
-Kaip jau sakiau.- Namjoon ignoravo mano žodžius.- Aš viską nutraukiu.
Jis jau sukosi link durų, bet aš jam užkirtau kelią.
-Niekur tu neisi.- piktai pasakiau.- Dabar pat paaiškink kas čia po velniais dedasi?
-Niekas.- Namjoon balsas buvo bejausmis.- Ir pasitrauk.
Mane apėmė tokia milžiniška baimė, kad ėmiau drebėti. Neketinau taip lengvai paleist Namjoon.
-Kodėl taip elgiesi?- surikau ant jo.- Kodėl esi toks šaltas? Dar šiandien man sakei, kad esi mane įsimylėjęs. Tai ką visa tai dingo per kelias sekundes? Sakei nepaliksi manęs. Tu sakei!
-Atleisk, jei tave nuvyliau.- jis lengvai mane stūmtelėjo, bet aš nesijudinau.
-Jei manai, kad dabar taip lengvai nusiplausi tai tu klysti!- toliau šaukiau.- Tu man sakei! Kaip gali taip lengvai tai pamiršti?
-Aš nepamiršau.- jis pažiūrėjo tiesiai man į akis.
-Tai jei nepamiršai kaip gali taip elgtis?- ėmiau verkti. Jis lyg ir norėjo mane apkabinti, kaip jau spėjo įprasti, bet susilaikė. O man taip reikėjo jo apkabinimo!
-Atleisk.- pakartojo jis.
-Man nereikia tavo bejausmių atsiprašymų.- kūkčiojau.- Nejau nematai kaip tu mane skaudini?
-Manau abiems bus geriau, jei skirsimės.- nuleido galvą Namjoon.
-Ne nebus!- surikau. Net paskaudo gerklę.
-Ir... ir mums direktorius neleido būt kartu.- užsikirto jis.
-Tu sakei, kad gali viską sutvarkyti. Sakei, kad sutvarkysi!- užsipuoliau jį
-Tai pamiršk ką sakiau!- irgi sušuko Namjoon.
Nesusilaikiau ir trenkiau jam antausį. Jis nusuko veidą.
-Atleisk.- tyliai pakartojo jis.
-Nenoriu daugiau tavęs klausytis.- prabilau jau ramiu balsu.
-Tau tikrai bus geriau be manęs.- pakartojo jis.
-Ar tu suvoki, kad mes esam toje pačioje grupėje, gyvenam tame pačiame name ir matysim vienas kitą kiekvieną dieną!- vėl riktelėjau.- Taigi neapseisiu be tavęs.
-Tu supranti ką aš turiu omeny.- atsiduso Namjoon.
-Eik.- vel pravirkau.- Nenoriu tavęs matyti ar girdėti.