Tiesa/Drąsa // Baigta

~12~

Neilgai trukus iš namo išėjo Jungkook su Taehyung. Abu paraudę ir susigėdę.
-Jau baigėt?- pašiepė juo Hoseok.- Jūsų dėka išmokau pusė kamasutros.
-Tai galėsi kažkada pritaikyt praktiškai.- Atsikirto Jungkook.- Pala ne... Tu juk neturi su kuo!
Abu su Taehyung nusijuokė ir suplojo delnais. Hoseok tik prunkštelėjo.
-Kur Jimin su Yoongi?- paklausę Taehyung.
Susižvalgiau su Namjoon. Kaip jiem pasakyt?
-Ka gi jie irgi turi erotinių fantazijų vienas su kitu kaip ir jūs.- nusivaipė Hoseok.
-Kaip suprast?- susiraukė Taehyung.
-Jie vienas kitam patinka.- paaiškino Namjoon.
Jungkook antakiai šoktelėjo viršun. Taehyung išsižiojo.
-Vos spėjom nusisukt minutei...- Jungkook sumirksėjo.
-Reikia juos pašaukti.- burbtelėjo Taehyung.
-Ačiū aš net neketinu eiti.- Hoseok nusipurtė.- Manau prisižiūrėjau visko pakankamai šiandien.
-Aš eisiu.- Atsistojau. Norėjau gerai apmąstyti pokalbį su Namjoon.
-Aš irgi.- Namjoon pašoko ant kojų.
Kagi ramaus apmąstymo reiks palūkėt.
Abu nuėjom link namo.
-Kas bus jei mes juos užtiksim panašiai kaip Hoseok užtiko Taehyung su Jungkook?- nusijuokė Namjoon.
-Na reikia tuomet kalbėt garsiau, kad jie iš tolo mus išgirstų ir turėtų laiko apsirengti ar dar ką nors.- Pakėliau balsą.
-Gerai sakai!- suriko Namjoon.
-Ne taip garsiai.- nusijuokiau ir pasitryniau ausį.
-Atleisk.- nusikvatojo jis.
-Viskas gerai.- linktelėjau.- Galiu paklausti?
Vos ištaręs šiuos žodžius pradėjau drebėti.
-Žinoma.- Namjoon smalsiai pažiūrėjo į mane.
Atsikrenkštčiau. Turiu prisiverst savęs to paklaust. Privalau.
-Neprivalai į tai atsakyti.- šiek tiek drebančiu balsu prabilau.- Klausiu tik iš smalsumo.
Namjoon linktelėjo.
-Aham...- vėl krenkštelėjau.
-Taigi...- nutesė Namjoon.- Koks klausimas?
-Ar tu...- užsikirtau.- A-ar gali... p-pasakyt kas ta t-tavo m-meilė?- šiaip ne taip išmikčiojau.
Namjoon atrodė labai netikėtai užkluptas tokio klausimo. Jis net sustojo nustebęs. Kelias sekundes apgalvojo atsakymą
-N-nemanau, kad d-dabar galiu atsakyti.-Dabar jau Namjoon pradėjo mikčioti.- Neesu tam p-pasiruošęs.
-Viskas gerai.- nusivylęs nuleidau galvą.
-Nepyk.- švelniai atsiprašė jaunesnysis.
-Aš nepykstu.- dirbtinai nusišypsojau.- Juk sakiau, kad neprivalai atsakyt.
Namjoon priėjo arčiau manęs. Tiksliau tariant visai arti. Taip arti, kad lengvai galėjau užuosti jo kvepalus. Taip pačiai kvepėjo ir megztinis kurį dabar buvau apsivilkęs.
-Manau labai greitai sužinosi.- sušnabždėjo jis.- Labai greitai.
Netikėtai jis atidarė duris už manęs ir sušuko.
-Ei jūs abu! Jau metas grįšt pas mus! Mes jūsų pasigedom!