Tiesa/Drąsa // Baigta

~23~

Po lėto visi vaikinai atsistojo ir be žodžių patraukė link namo. Hoseok prieš praeidamas paplojo Namjoon per petį. Sedėjau vos galėdamas kvėpuoti. Visas tas gėris kuris man nutiko prieš kelias valandas galėjo išnykti. Nejau man negali nors kartą pasisekti? Pajaučiau kaip vėl pravirkstu, bet šį kartą ne iš laimės.
-Jin nurimk.- Namjoon puolė valyti man ašaras.- Neverk. Labai prašau nurimk.
-Mes... mes negalim būt kartu arne?- pro ašaras vargiai jį mačiau.
-Mes kažką sugalvosim.- prisiglaudė mane jis.- Dabar tik nurimk.
-N-negaliu.- dar labiau įsiverkiau.
-Jin paklausyk.- rimtai prabilo jaunesnysis.- Labai ilgai man patinki. Šimtus kartų bandžiau atrast savyje drąsos ir tai prisipažinti. Ir kai pagaliau tu šalia manęs aš tikrai neketinu viso to netekti. Aišku?
Palinksėjau ir giliai įkvėpiau oro.
-Nagi stokis.- Namjoon atsistojo ir padavė man ranką.- Ar... ar galiu šiandien nakvoti vėl pas tave?
-Taip.- sutikau.
Vėl susikabinę nuėjom namo.
-Aš einu į dušą ir pasiimt kelis daiktus iš savo kambario gerai?- jis paglostė mano plaukus. Linktelėjau ir palaukiau kol jis išeis. Vos jis už savęs uždarė duris ėmiau vėl verkt. Įsikniaubiau į pagalvę, kad nieks neišgirstų. Jaučiau, kad tuoj prasidės isterija. Ašaros nesustabdomai ritosi mano skruostais. Aš jo neteksiu! 
-Jin?- Namjoon tyliai įėjo į kambarį.- Ar tu miegi?
Sustingau. Kiek laiko aš taip verkiu? Ir kaip po galais nuslėpt nuo jo paraudusias akis?
-Nemiegu.- stengiausi nutaisyt normalų balsą.
-Jin nesakyk, kad vėl verki.- Namjoon pribėgo prie lovos ir atsitūpė.
Užsidengiau akis. Namjoon vėl mane apkabino.
-Prašau neverk.- jo balsas skambėjo liūdnai.- Palik viską man. Tu tik į viską per stipriai reaguoji. Aš viską sutvarkysiu. Pažadu.
-Net tu negali paprieštarauti direktoriui.- verksmingai pasakiau.
-Taip, negaliu.- pritarė jis.- Bet aš galiu su juo pakalbėti.
-O kas jei darytumėm kaip Yoongi sako?-su viltim pažiūrėjau.- Galim būt kartu, bet slaptai.
-Jin.- atsiduso jis ir papurtė galvą.- Taip negalima.
-Kodėl? Kodėl taip negalima?!- Net pats nepajaučiau kaip ėmiau šaukti.
-Jin mes privalom...- sumurmėjo Namjoon.
-Daryk kaip tinkamas.- nuleidau pilnas ašarų akis ir atsiguliau nusisukęs nuo jo.

A/ž
Manau šita ff tampa nesamoninga.
Viskas per daug greitai... 
Labai atsiprašau dėl to