Tiesa/Drąsa // Baigta

~18~

Taehyung mane pasivijo kolidoriaus gale.
-Aš tikrai labai atsiprašau.- jis sudėjo rankas lyg maldai.- Nežinojau, kad jūs užsiėmę.
-Koks skirtumas.- pavarčiau akis.- Vistiek mes nieko neveikėm.
-Tikrai?- Taehyung kilstelėjo antakį.- Tik šiaip sumanėt pastovėt apsikabinę ir beveik bučiavotės?
-Mes nesibučiavom.- užginčijau.
-Bet jei nebūčiau pertraukęs būtumėt.
VA BŪTENT TAEHYUNG! GALĖJAI ATEIT PENKIOM MINUTĖM VĖLIAU. TIK PENKIOM!
-Kagi nesužinosim kaip ten būtų buvę, nes tu mus pertraukei.- mano balsas skambėjo šimtą kart ramiau nei mano mintys.
-Ar tu pyksti ant manęs?- Nuliūdo Taehyung.
-Eik valgyt. O aš tuo tarpu grįšiu į savo kambarį. Noriu pabūti tyloje.- Tyčia ignoravau jo klausimą.
-Jin hyung!- sušuko jis, bet aš praėjau pro jį ir užsidariau savo kambaryje.
Ar mes būtume pasibučiavę? Tikriausiai taip. Ar aš pykstu ant Taehyung? Be abėjonės. Ar man verta nuliūst ar nusimint? Jokiais būdais. Turiu dar pusantros dienos čia, atskirai nuo viešumos. Išnaudosiu šį laiką tinkamai. Netikėtai prisiminiau, kad Namjoon kažką myli. Ir aš neturiu nuovokos ką. Prisiminiau vakar vakarą. Taip! Taip, taip, taip! Tiesa drąsa. Tereikia atnaujinti vakarykštį pikniką ir išsiaiškinti viską ko man reikia. Kaip pirmiau nesugalvojau? Bene bėgom išlėkiau iš kambario. Kaktomuša susidūriau su Taehyung.
-Jin hyung aš tikrai labai atsiprašau ir...- vėl pradėjo jis, bet aš pertraukiau.
-Ką manai jei pakartotumėm vakar dienos tiesą drąsą?
-Būtų puiku.
-Nuostabu.
Visi vaikinai kaip ir Taehyung su džiaugsmu pritarė. Stengiausi neišsiduoti koks linksmas ir nekantrus aš buvau. Valgius suruošiau gerokai pusvalandį prieš pikniką.
-Kur taip skubi.- pasiteiravo Hoseok.
Pažiūrėjau į jį. Nuo jo sklido tokios stiprios pasitikėjimo bangos, kad neprisiverčiau jam meluoti.
-Dėl Namjoom.- tyliai atsakiau.- Turiu jam klausimą.
-Tikiuosi po šiandien jūs būsit kartu.- prikando lūpą jis.
-Ką turi galvoje?- pasimečiau.
-Nieko.- Hoseok balsas persimainė.- Visiškai nieko.
-Hoseok.- Prisimerkiau.
-Duok padėsiu nusinešt valgį.- jis ignoravo mano klausimą kaip ir pirmais aš Taehyung.
Padaviau jam keletą patiekalų ir jis dingo man iš akių. Greitai sušaukiau likusius vaikinus ir už mažiau nei penkiolikos minučių visi sedėjo lauke ant tos pačios staltiesės ir toj pačioj vietoj kaip vakar.
-Na ką.- prabilau šiek teik jaudindamasis.- Eime žaist tiesą drąsą? 

A/ž

Pagaliau atsinaujinau wattpad. Man visai nieko, o kaip jums?
^^