Tiesa/Drąsa // Baigta

~25~

Kai atsibudau šalia savęs nieko neradau. Mieguistom akimis apvedžiau kambarį. Lėtai išlipau iš lovos ir apsirengiau. Nuėjau į virtuvę atsigerti. Ten radau Jungkook su Jimin. Jie kažką labai stipriai ginčijosi. Prisipyliau stiklinę vandens ir prisėdau prie jų.
-Apie ką kalbat?- nusižiovavau.
-Jimin mano, kad pasakyti viską direktoriui yra gera mintis.- susiraukė Jungkook. Iškart praradau gerą ūpą.
-Tuomet mums nereiks slėptis.- Jimin irgi susiraukė.
-Aha, o jei neleis? Tuomet bus labai, labai blogai.- ginčijosi Jungkook.
-Nepabandęs negali žinot.- gūžtelėjo Jimin.- Ir bėje mes neesam maži vaikai. Su kuo būt galim spręst tik mes patys.
Neapsikentęs atsistojau.
-Nenoriu to klausyt.- sumurmėjau pats sau. Užlipau atgal į savo kambarį. Ten jau buvo Namjoon.
-Labai gerai, kad atsikėliai.- linktelėjo Namjoon.- Eik dėtis daiktus. Parvažiuosim ankščiau už kitus.
-Kodėl?- iš po lovos išsitraukiau savo lagaminą.
-Nes važiuosim pas direktorių.- Paaiškino Namjoon.
-K-ką? Taip iš karto?- išsigandau.
-Kuo greičiau išsiaiškinsim šitą reikalą, tuo geriau.- pasakė Namjoon.
-Bet taip greitai?- suabėjojau.
-Tau nėra ko bijoti.- raminamai šyptelėjo jaunesnysis.
-Aš ir nebijau.- pamelavau.
-Tuomet nuvažiuosim ir pakalbėsim.- nutarė Namjoon.
Stengiausi krautis kuo lėčiau, bet po mažiau nei valandos viskas buvo sukrauta.
-Sekmės.- palinkėjo Jimin.- Laikysiu špygas, kad viskas būtų kuo puikiausiai.
-Ačiū.- silpnai šyptelėjau ir įsėdau į automobilį. Neilgai trukus ir Namjoon atėjo. Vos pajudėjus nusisukau iš įpročio į langą.
-Ar tu pyksti?- susirūpino Namjoon.
-Ne.- Atsisukau į jį ir papurčiau galvą.- Kodėl?
-Dėl to, kad viską taip skubinu.- kaltai prabilo jis.- Tiesiog noriu viską kuo greičiau sutvarkyti ir paskui niekuo nesirūpinti.
-Aš suprantu.- šyptelėjau pusę lūpų. Namjoon uždėjo savo ranką man ant kojos. Per mano visą kūną nubėgo šiurpuliukai. Labai bijojau direktoriaus. Tiesiog stengiausi to neparodyti kitiems. Bijojau, kad jis mane atskirs nuo Namjoon. Pažvelgiau į jį. Jis susikaupęs žiūrėjo į kelią. Nmjoon buvo be galo gražus. Mano atžvilgiu tobulas.
-Kodėl taip žiūri?- sukikeno jis.
-Tiesiog esi labai gražus.- pasakiau gryną tiesą. Namjoon visas paraudo.
-Tačiau niekada nepasivysiu tavęs.- jis mane paglostė. Šyptelėjau ir vėl nusisukau į langą. Turėjau susikaupti prieš susitikimą su direktorium.

A/ž
Žmonės rimtai manau, kad čia
Shit.