Tiesa/Drąsa // Baigta

~38~

Jimin nepatenkintai mane nužvelgė.
-Nemanau, kad mums yra apie ką kalbėt.
-Yra.- suraukiau antakius.- Nepasakyčiau, kad mes pastaruoju metu gerai sutariam.
-Nepasakyčiau, kad pastaruoju metu tu elgiesi taip, kad aš norėčiau gerai sutarti.
-Jimin aš tikrai labai galiuosi, kad taip pasielgiau su Jin.- priėjau arčiau jo.- Esu tikras asilas.
-Taip esi.- pritarė šviesaplaukis.- Visiškas.
-Gailiuosi dėl to kiekvieną sekundę.- nuleidau akis.
-Dėl ko? Dėl to, kad įskaudinai Jin ar dėl to, kad esi asilas?
Nesusilaikiau nesukikenęs, bet Jimin buvo rimtas.
-Tai nėra juokinga.- jo balsas griežtėjo.- Ar suvoki ką per tave turėjo iškęsti Jin?
Kaipmat surimtėjau.
-Be galo savęs už tai nekenčiu.- atsidusau.- Tu net neįsivaizduoji.
Jimin tik prunkštelėjo.
-Nepanašu.
-Tai, kad aš to tau neparodžiau, tai dar nereiškia, kad man pačiam nebuvo sunku ir skaudu.- supykau.
-Jei jau tau taip skaudu kam reikėjo palikt?- Jimin antakiai kilstelėjo.
Atsidusau. Kaip jam paaiškint?
-Todėl, kad turėjau problemų su direktorium ir panašiai.- glaustai atsakiau.
Jimin tik prunkštelėjo.
-Tai?
-Tiesiog atėjau susitaikyti.- atsidusau.- Atsiprašau Jin, atsiprašau tavęs.
Jimin kažką numykė.
-Bėje pagaliau priverčiau pakeisti direktoriaus nuomonę.- pridūriau.
Jimin staigiai kilstelėjo galvą.
-A-apie ką?- sumikčiojo jis.
-Apie mus.- nejučia pavarčiau akis.- Na, ne tik apie mane ir Jin. Ir apie tave su Yoongi. Ir Taehyung su Jungkook.
-Nori pasakyti, kad dabar jis leis visiems mums draugauti?- netikėjo Jimin.
Palinksėjau.
-Žinoma neišsiduodant kitiems.- pasakiau.
Vaikinas linktelėjo. Mus apgaubė tyla. Pagaliau tylioje sveteinėje nuskambėjo Jimin balsas.
-Ačiū.
-Nėra ko dėkoti.- numojau.- Už tai ką padariau Jin ir tau niekaip neatsilyginsiu.
-Žinai Namjoon.- pervertė akis Jimin.- Tu tikras šiknius, bet pastangas rodai.
-Taigi mes jau vėl susitaikėm?- su viltim paklausiau.
-Vis dar ant tavęs pykstu.- sukryžiavo rankas jis.- Bijau, jog vėl gali taip padaryti su Jin.
Stipriai papurčiau galvą.
-Ne. Daugiau taip nebus. Pasimokiau.
Jimin pažvairavo į mane, tačiau išspaudė šypseną.
-Tikrai?- nepatikliai nužvelgė.
-Prisiekiu.- pridėjau ranką prie krūtinės.- Tai draugai?
Jimin vos linktelėjo nenustodamas šypsotis. Nusijuokiau. Apkabinau jaunesnį.
-Dabar metas eiti ir atšvesti tokią dieną! - sušukau ir nusitempiau vaikiną su savim į virtuvę.