Tiesa/Drąsa // Baigta

~40~

Kelis kartus sumirksėjau. Aplink mane mirgėjo žmonių veidai. Jie visi man šypsojosi ir sveikino su gimtadieniu. Po lėto atsipalaidavau ir su šypsena visiems linksėjau dėkodamas. Jungkook kikendamas priėjo prie manęs.
-Puiku. Pats sau parsivežiai dovaną.
-Ką?- pasimečiau.
-Šitoje dėžėje yra tavo dovana.- jis parodė į mano rankas kur vis dar laikiau parsivežtą dėžę.
-Jungkook!- apsimečiau piktu.- Negražu priverst žmogų važiuoti per pusę miesto vėjuotą dieną, tik tam, kad jis parsivežtų sau dovaną.
Jis tik trūktelėjo pečiais. Atidariau dėžę. Ji buvo pilna prikrauta saldainių.
-Rimtai Jungkook?- kilstelėjau antakį.
-Įkišk ranką į dėžę.- Purkštelėjo Jungkook.
Padariau kaip lieptas. Apčiuopiau kažką kietą ir truktelėjau. Išsitraukiau didelius, puošnius, sidabrinius rėmelius. Juose puošėsi didelė nuotrauka. Mūsų grupės pirmoji nuotrauka.
-Tai nėra labai didelė dovana.- pradėjo Jingkook.- Tačiau ji parodo kaip mes nuo tiek mažai pasiekėm tiek daug ir...
Nutildžiau jį apkabinimu. Jis paraudo bet atrodė laimingas.
-Tu net neįsivaizduoji kiek man tai daug reiškia.- sušnabždėjau.
Visi žmonės ėjo prie manęs, sveikino ir dovanojo dovanas. Jisoo su Hoseok padovanojo milžinišką meškiną. Jimin gražius ir brangius auskarus. Yoongi dovanojo nuostabų megztuką, o Taehyung kalną vyriškos kosmetikos.Tačiau vieno žmogaus niekur nemačiau. Žmogaus su kuriuo šiandien apsipykau. Akimis jo naršiau po visą kambarį, bet per žmonių galvas nieko nesusigaudžiau. Kai  dauguma jau mane pasveikino ir nuėjo prie vaišių stalo pagaliau sutikau porą rudų akių. Jin man šyptelėjo.
-Jin aš...- jau pradėjau atsiprašinėt, bet jis mane pabučiavo. Kai atsitraukė išgirdau jo tylų kikenimą.
-Tu manai man ištikrūjų trugdo tavo netvarka?- prunkštelėjo jis.- Tai tebuvo vaidinimas, kad patikėtum, jog tikrai pamiršom tavo gimtadienį. Man tavo netvarka netgi patinka.
Dabar sukikenau jau ir aš. Vyresnysis paėmė mane už rankos ir pradėjo vesti laiptais aukštyn, link mūsų kambario.
-Dovana kurią padovanosiu nėra didelė, bet ji iš širdies.- paraudo jis.
-Tu neprivalai man nieko dovanoti.- papurčiau galvą.- Tu pats esi man kaip dovana.
Jin nusijuokė ir iš spintos išemė dėžutę. Ji man buvo labai matyta. Kai ją atidarė aš išplėčiau akis. Tai buvo lygiai toks pat širdelės pakabutis ant kaklo kokį pats dovanojau Jin prieš tris mėnesius. Tik šitas skyrėsi tuo, jog ant jo dailiomis raidėmis buvo iškalta Seokjin.
-Bėje...- Jin pakišo ranką po maikute ir ištraukė savo pakabutį. Ant jo taip pat gražiomis raidėmis buvo iškalta Namjoon.- Paprašiau, kad ir tavo vardas būtų ant manojo. Nepyksti?
-Ne.- papurčiau galvą.- Tai labai miela.
Leidau jam užsegti pagabuką. Jis buvo toks gražus. Jin mane apkabino ir stipriai suspaudė.
-Su Gimtadieniu.- sušnabždėjo.
Pabučiavau jo kaktą. Ir pagaliau aš jam ištariau tuos žodžius. Jie nebuvo sudėtingi, tačiau mes vienas kitam jų nesakėm, nes tie žodžiai turi būt pasakyti tik kartą gyvenime, vienam žmogui ir iš visos širdies. Ir jaučiau, kad jie turi būt ištarti Jin.
-Aš tave myliu.
Jin pakėlė galvą į mane. Jo akyse buvo ašaros. Manosiose jos irgi greit atsirado.
Jin man nusišypsojo.
-Aš irgi tave myliu.