Tiesa/Drąsa // Baigta

~17~

-Pirmiausia reikia užsirišt šitą. - Atmečiau prijuostę vaikinui nervingai stovinčiam šalia manęs.
-Aš taip ir darau.- Namjoon prikando lūpą.
-Gerai.-linktelėjau.- Tada reikia nusiplaut rankas.
-Higienos taisykles irgi moku.- Nekantravo jaunesnysis.-Ar galim iškart pradėt?
-Gerai, gerai aš tik erzinu.-sikikenau.
Kai galutinai sisitvarkėm virtuvę nusprendžiau pamokint jį gaminti. Nors šiekt tiek. Kad kitą kartą, nekiltų noras kviesti ugniagesių. Sugalvojau pamokinti jį gaminti bene lengviausią dalyką žemėje. Keksiukus. Greitai supratau, kad tai nėra jam taip paprasta.
-Tikrai nemaniau, kad tau taip blogai sekasi maisto gamyba.- Pakraipiau galvą žiūrėdamas į jo gaminio rezultatus. Iš gražios ir tvirtos keksiukų tešlos kurią jis turėjo padaryti Namjoon kažkaip gavo gličią masę, kuri net nepriminė keksiukų tešlos.
-Aš nekaltas, kad man tai nesiseka.- sumurmėjo jis.- Aš gyvenime gaminau tik kelis kartus. Ir tai to negalima pavadint gaminimu.
-Tuomet imkim ką nors papraščiau.- Atsidariau šaldytuvą ir nužvelgiau maisto produktus. Tuomet apžvelgiau spinteles.- Ar galėtum išvirt makaronus?
-Taip. Labai paprasta.- palinksėjo jis.- Tik sumeti į puodą su vandeniu ir viskas.
Atsidusau ir papurčiau galvą.
-Pirmiau reikia palaukt kol vanduo puode užvirs.- Paaiškinau.- Nagi pabandom.
Jis kantriai laukė kol vanduo užvirs, tada atsargiai supylė makaronus.
-Nemanai, kad tai kiek per paprasta?- Lyderis prisėdo ir atsiduso.- Tai mažų vaikų lygis.
-Keksiukai irgi mažų vaikų lygis.- Atkirtau.- Turėk kantrybės. Kiekvieną kartą vis sunkinsim.
İ virtuvę įėjo Taehyung.
-Kas čia taip kvepia?- pauostė orą jis.
-Namjoon verda makaronus.- pagyriau jį.
-Oho net makaronus.- sarkastiškai nusijuokė Taehyung.
-Eii!- Namjoon susiraukė.
-Tik juokauju.- skėstelėjo rankomis rudaplaukis.
Kai pagaliau makaronai išvirė Namjoon nenustygo vietoje. Jis buvo laimigas, kad sugebėjo pagaminti nors ir paprasčiausią dalyką pats.
-Žinau, kad tai nieko sudėtingo, bet aš vistiek tavim didžiuojuosi.- Suplojau delnais.
-Aš irgi! Begalo džiaugiuosi!- Namjoon prišoko prie manęs ir apkabino.  Sutrikau. Namjoon stipriai mane prisiglaudė prie savęs. Apglėbiau jį rankom. Jis buvo toks stiprus. Jaučiau jo alsavimą. Jis buvo kurkas greitesnis nei turėtų būti.  Jis buvo labai arti. Ir jis artėjo dar labiau. Išplėčiau akis. Namjoon rankos buvo ant mano liemens ir jis dar labiau susiaurino tarpą tarp mūsų.
-Ar jau pagaminot...- Taehyung kaip torpeda įlėkė į kambarį.- Oi! Atsiprašau.
To užteko, kad atšlytumėm vienas nuo kito. Jei būčiau galėjęs būčiau prakeikęs Taehyung.

A/ž

Su šv. Valentino diena. 
Btw nekreipkit dėmesio jei su kulinarija mažai logikos. Man sekasi maisto gaminime taip pat kaip ir Namjoon.