Tiesa/Drąsa // Baigta

~16~

-Kaip suprast?- sustojau.
-Ar kažkada atkreipei dėmesį kaip jis į tave žiūri?- paklausė Hoseok.
-Ir kaip jis į mane žiūri?- pavarčiau akis.
-Na į mane tikrai taip nežiūri. Ir į kitus vaikinus ne. Apskritai į nieką kitą taip nežiūri.- Hoseok vėl pradėjo eiti. Pasivijau jį.
-Nemanau, kad tai ką nors reiškia.- pakraipiau galvą.
-Tiesiog kartais atkreipk dėmesį.- Pasiūlė Hoseok.
Linktelėjau. Kai parsiradau į savo kambarį mano galva ūžė nuo milijono minčių.
Ar taip gali būti? Ar įmanoma, kad aš patinku Namjoon? Gal tai tikrai tiesa... Nors ne. Neįmanoma. O gal...
Susiėmiau už galvos. Netikėtai apačioje kažkas garsiai  trinkelėjo. Neužilgo mano nosį pasiekė stiprus svilėsių dvokas. Kažkas dega!  Beveik skriste pasiekiau apačią. Visa virtuvė buvo pilna dūmų.
-Nepanikuok Jin. Viskas gerai. Nepanikuok.- tyliai raminau pats save.
Iš po juodų dūmų debesies išniro Namjoon.
-Namjoon!- pribėgau prie jo.- Kas čia buvo?
-Labai atsiprašau!- Lyderis atsiprašomai pažiūrėjo.- Čia aš kaltas.
-Kas atsitiko?- vėl paklausiau.
-Norėjau iškepti tau pyragą. Tu, juk visąlaik mums gamini, pagalvojau atsilyginsiu.- Namjoon nuleido galvą.- Bet matai koks aš prastas virtuvėje.
Nusikvatojau.
-Taip tu tikrai nemoki gaminti.- kvatojausi.
-Aš atsiprašau.- jaunesnysis papūtė žandus.
-Nieko, nieko.- Nuraminau jį.- Tau dar daug mokytis.
-Turėsi mane pamokint.- mirktelėjo Namjoon.
-Su mielu noru.- priėjau prie virtuvės lango ir jį atidariau, kad prasivėdintų visi dūmai.- Bėje girdėjau kažką trinktelint.
-Ten irgi aš.- vaikinas vėl atsiprašomai žvilgtelėjo.
-Kas dabar?- sukikenau.
-Ten.- jis parodė į kitą virtuvės galą.
Ten buvo sudužus lėkštė.
-Sudaužei?
Namjoon linktelėjo.
-Kai iš orkaitės pasklido dūmai supanikavau ir besiblaškydamas netyčia ją numečiau.
-Niekur neįsipjoviai?- susirūpinau.
-Ne.- papurtė galvą Namjoon.
Sušlaviau šukes.
-Ačiū.- padėkojo vaikinas.
-Už ką?- nustebau.
-Už tai, kad sutvarkei mano jovalą. Ir, kad nerėkei.- gūžtelėjo Namjoon.
-Už ką turėčiau rėkt?- dar labiau nustebau.
-Aš vos nesugrioviau pusę virtuvės.- lyderis liūdnai nuleido galvą.
-Bet nesugadinai.- nuraminau jį.- Ir neliūdėk. Aš tave išmokinsiu gaminti. O jei kitą kartą norėsi vėl griauti virtuvę pasikviesk mane. Griausim kartu.
Namjoon meiliai šyptelėjo.
-Žinai, sakyk ką nori, bet tu pats mieliausias vaikinas iš visų mano pažįstamų.