Tiesa/Drąsa // Baigta

~4~

Pradėjom važiuoti. Kelio maždaug valanda. Nelabai įsivaizdavau kaip tokioj mažoj patalpoj ištversiu su savo simpatija. Labai buvau drovus. Ypač prie Namjoon. Nusisukau į langą. Dažnai mėgstu pasvarstyti kaip Namjoon reaguotų jei sužinotų, kad aš gėjus. Ir dar kad jis mano simpatija. Tikriausiai išmestų pro duris tą pačią sekundę. Tačiau kartais pamąstau ar gali būt, kad jam pačiam patinka vaikinai? Nesakau, kad būtinai aš, bet turėčiau daugiau šansų. Man pro akis lėkė medžiai ir kitos mašinos, o aš sau ramiai svajojau apie Namjoom.
-Negaliu pakęst tokios nejaukios tylos.- netikėtai pasakė Namjoon ir privertė mane grįšt į žemę.- Geriau apie kažką pakalbam.
-Apie ką?
-Na...- nutesė Namjoon.- Pradėkim nuo to kodėl tu dar nepasimatavai mano megztuko?
Mano žandus išmušė raudonis. Megztukas vis dar kabojo man ant rankos.
-Vėliau.- nejaukiai nusijuokiau.- Dabar negaliu.
-Kodėl?- Namjoon šyptelėjo pusę lūpų.- Droviesi?
-Ką?! Ne!- riktelėjau gal kiek per garsiai. Jau pradėjau svarstyti ar ant mano žandų neišeitų pasikept kiaušinienės, nes jie degė. -Aš tiesiog nenoriu atsisegti saugos diržo.
-Pasimatuok.- paprašė Namjoon.- Juk ilgai neužtruksi, o aš tuo tarpu žiūrėsiu tik į kelią.
Prikandau lūpą. Namjoon įsižiūrėjo į kelią.
Greitu rankos judesiu atsegiau saugos diržą. Susidrovėjęs žvilgtelėjau į Namjoon. Jis neatitraukė akių nuo kelio. Stengiausi kuo greičiau persirengti. Jausdamasis baisiai nejaukiai nusirengiau marškinėlius. Galėjau jausti kaip širdis lyg pašėlus daužosi į šonkaulius. Tikėjausi, kad Namjoon vis dar žiuri į kelią. Skubiai ant viršaus apsirengiau jo megztuku.
-Jau.- Lengviau atsikvėpiau.
-Savo marškinius numesk ten kažkur.- jis pamosavo rankom į galines sėdynes. Sulanksčiau marškinius ir tvarkingai padėjau kur Namjoon nurodė. Užsisegiau saugos diržą. Jau norėjau suktis ir vėl žiūrėti į langą, bet išgirdau jį sakant.
-Bėje gražus presas.
-G-gražus kas?- išplėčiau akis.
-Atleisk jei ne taip nuskambėjo.- suskubo taisytis Namjoon.
-Maniau žiūri į kelią!- sušukau.
-Aš ir žiūriu.- išsigynė jis.- Tiesiog netyčia pažiūrėjau į tave.
Užsidengiau iš gėdos degantį veidą. Kiek jau kartų šiandien raudonavau? Ir kiek dar kartų reiks raudonuoti? Užsimaukšlinau kapišoną ant akių ir nusisukau.
-Bet tas presas visai nieko.- pats sau sušnabždėjo Namjoon. Jis manė aš nieko negirdžiu, tačiau aš girdėjau.