Tiesa/Drąsa // Baigta

~24~

Niekaip negalėjau užmigt. Namjoon nedrąsiai buvo mane apsikabinęs. Buvo taip šilta ir gera. Bet žinojau, kad negaliu prisigalvoti nieko daugiau. Šiuo savaitgaliu viskas ir baigsis. Tyliai atsidusau.
-Nemiegi?- sušnabždėjo Namjoon.
-Negaliu užmigti.- Pasiskundžiau.
Namjoon tamsoj atsisėdo.
-Nesakyk, kad dabar galvoji apie visa tai.- iš balso sprendžiau, kad jis nepatenkintas. Tylėjau. Iš mano tylos jis suprato, kad galvoju būtent apie tai.
-Jin.- Pajaučiau kaip jis paėmė mane už rankos.- Juk sakiau, kad viską sutvarkysiu.
-Kaip?- mano akyse vėl pasirodė ašaros.
-Kažkaip.- neužtikrintai pasakė jis.- Bet sutvarkysiu.
-Netikiu.- papurčiau galvą.
-Neleisiu, kad kažkas tave skaudintų.- rimtai prabilo jis.- Ir man nesvarbu ar tai direktorius ar dar kas nors.
-T-tai labai miela, bet jis neleis mums būti kartu.- Pasivaliau nosį.
Namjoon įjungė lempelę prie lovos. Jo veidas irgi buvo labai liūdnas. Lyderis apvalė ašaras ir prisiglaudė mane prie savęs.
-Kodėl tokį gražų savaitgalį galvoji apie visas problemas.- šyptelėjo jis.- Pamiršk visas problemas. Spjauk į jas.
-Bet tas savaitgalis jau galima sakyt baigėsi.-paprieštaravau.
-Bet ne galutinai.- Namjoon pabučiavo mano nosies galiuką.- Todėl pasistenk išmest tai iš galvos. Nerimaut reiks tik tada jei atsiras bėdų su direktorium.
-O jų tikrai atsiras.- užverčiau akis.
-Taip, atsiras.- nesiginčijo Namjoon.- Ir mes jas visas įveiksim. Visas.
-Nepaliksi manęs?- išplėčiau akis.
-Pala pala...- Susimąstė jis.- Bet mes ir nedraugaujam.
-Ką?- sutrikau.
-Aš dar nepasiūliau tau būt mano vaikinu.- susikrimto Namjoon.- Kim Seok Jin ar suteiksi garbės būti mano vaikinu?
-Nebūk juokingas.- stumtelėjau jį.- Ne taip sakai. Čia per daug oficialu.
-Tai kaip man sakyt?- sukikeno Namjoon.
-Namjoon ar būsi mano vaikinu?- nusišypsojau.
-Hmm yra viena problemėlė...- prikando lūpą Namjoon.
Išsigandau. Jis nesutiks.
-Aš negaliu tau taip sakyti, nes tavo vardas Jin, o ne Namjoon.- nusijuokė jis.
-Ei aš jau išsigandau, kad nebenorėsi būt su manin.- mečiau į jį pagalvę.
-Prastai manai.- Atmetė ją man atgal. Užsipuoliau jį. Abu pradėjom peštis, kikenti ir grūstis.
-Jūs abu ištvirkę mulkiai!- iš gretimo kambario suriko Yoongi balsas.- Užsiimkit seksu nors kiek tyliau. Kažkas bando ištyrinėti Jimin presą. Ir kaip matot apseinam tyliai!
Abu garsiai nusijuokėm ir užgesinom šviesą. Kai vėl užmerkiau akis pasijaučiau saugus. Su saugumo jausmu atėjo ir miegas.