Tiesa/Drąsa // Baigta

~33~

-Ką dar turiu padaryti?- skestelėjau rankomis.
-Gal nebebūti toks kvailys.- susiraukė juodaplaukis.
-Juk sakau atleisk.- žengiau žingsnį arčiau jo.- Noriu susitaikyti.
-Manai ateisi čia iš niekur nieko, pabučiuosi ir viskas bus kaip buvę?- sarkastiškai prakalbo jis.
-O kodėl ne?- vėl jį apkabinau. Dabar jis nesipriešino tik laikė sukryžiavęs rankas.
-Todėl Namjoon.- prabilo jis.- Kad per tave vos neįsivariau sau depresijos ir buvo ne vienas isterijos priepolis.
-Tikrai?- išsigandau.
-Ne aš visą laiką švenčiau, kad mane palikai.- pavartė akis Jin.- Ir dabar skubu į vakarėlį.
-Nepyk.- padėjau galvą jam ant peties.- Aš net kalbėjau su direktorium.
-Ha jis nekeis savo nuomonė.- Jin perbraukė ranka plaukus.- Todėl tai nesvarbu.
-Jei jis nekeis nuomonė aš išeisu iš grupės.- išpyškinau.
-Ką? Kaip suprast?- Jin visai sutriko.
-Išeisiu iš kompanijos ir tada galėsiu būt su tavim. Kai išeisiu automatiškai tapsiu laisvas žmogus ir jie negalės man nurodinėt.- greitai paaiškinau.
-Gal ir gerai sugalvojai.- Šyptelėjo Jin.- Tik yra viena kliūtis. Aš nesakiau, kad noriu būt su tavim.
-Nagi Jin.- prabilau.- Jei tikrai taip sakai tai kodėl vakar vakare verkei?
-Iš kur ištraukei.- Jin išsivadavo iš mano rankų.
-Nugirdau vakar.- nuleidau galvą ir paraudau.
-T-tu... Aš.... Tu neturėjai teisės klausytis!- pagaliau surado tinkamus žodžius Jin.
-Aš netyčia.- pasiteisinau.- Visai atsitiktinai.
-Visvien tai nieko nekeičia.- pasakė Jin.
Vėl jį pabučiavau. Paglosčiau jo švelnius plaukus.
-Jin prisimeni ką aš sakiau per tiesą drąsą?- paklausiau.- Aš tave įsimylėjęs taip, kad padaryčiau viską. Labai nekenčiu savęs, kad tave įskaudinau. Tik maldauju atleisk man.
Jin atsiduso. Nusišypsojau. Jis atkišo delną.
-Ką?- pasimečiau.
-Kur mano pakabutis?- šyptelėjo jis.
-Aš jį turiu.- linktelėjau.- Atnešt?
Jis neatsakė tik sulenkė ir vėl atlenkė pirštus parodydas, kad atneščiau. Bėgom pasileidau į kambarį. Pribėgau prie lovos ir užkišau ranką už pagalvės. Kai Jin atidavė savo pakabutį laikiau jį po pagalve. Pagriebęs jį parbėgau atgal į Jin kambarį.
-Užseksi?- paklausė jis.
-Žinoma.- sukikenau ir užsegiau grandinėlę jam ant kaklo.- Tai ar atleidi man?
Seokjin nieko neatsakė tik apėjo mane. Jis uždarė savo kambario duris. Išgirdau kaip trakštelėjo spyna. Ar jis katik užrakino duris? Nesupratau kas vyksta. Tuomet Jin atsisuko ir užšoko ant manęs.