Namjoon pov.
Pasekiau akimis Jin. Po kelių akimirkų išgirdau kaip jis įėjo į vonią. Kiti vaikinai dar negrįžo. Atsisėdau virtuvėje prie stalo ir susimąsčiau. Ką galiu padaryt, kad Jin būtų laimingas? Kad galėtumėm būt kartu? Staigiai atsistojau. Negaliu taip sėdėt. Aš prižadėjau Jin. Važiuosiu atgal pas direktorių ir kalbėsiu su juo tol, kol jis pakeis savo nuomonę. Sekretorė nustebo vėl mane pamačius.
-Galima?- parodžiau į kabinetą. Ji be žodžių linktelėjo ir nusisuko prie darbo. Pabeldžiau ir jau antrą kartą šiandien įėjau į direktoriaus kabinetą.
-Ir vėl tu?- susiraukė atpažinęs kas atėjo.
-Taip.- atsisėdau į laisvą kėdę.
-Savo nuomonės nekeisiu.- griežtai nukirto jis.
-Jūs suprantat, kad jūs skaidinat Jin?- užsipuoliau.- Tiesą sakant skaudinat ir mane.
-Jei kas nors sužinos, kad pas jus grupėje yra du gėjai žiniasklaida mane negyvai užgrauš.- susiėmė už galvos direktorius.- Mane atleis iš pareigų.
-Aš jau minėjau, kad mums tereikia jūsų leidimo.- kantriai pasakojau.- Mums nebūtina viešintis, ar, kad kažkas žinotų apie mūsų santykius.
-Namjoon.- Direktorius palinko į mane.- Tu nenori skaudint Jin. Aš irgi to nenoriu. Tačiau aš negaliu to leisti.
Mane apėmė pyktis.
-Jūs negalit taip padaryti!- sušukau.
-Aš privalau.- atsiduso direktorius.- Ir apskritai dabar geriausia jums su Jin laikytis vienas nuo kito atokiau.
-Ką tai turėtų reikšti?- išpūčiau akis.
-Manau turėtum skirtis ar dievažin ką ten daryt su Jin. Kitaip jūsų jausmai trugdys darbui ir net nepastebėsit kaip išsiduosit.
-Ne.- persigandau.- Aš jo nepaliksiu.
-Bent jau trumpam. Ir pats Jin apsipras su viskuo, ir tiek tau, tiek jam bus lengviau susikoncentruoti į darbą. Taip tu darysi tik gero Jin.
Nespėjau sulaikyti ašarų ir jos pabiro iš akių.
-Neverk.- paprašė direktorius.- Juk tu lyderis. Ne veltui mes tave juo išrinkom. Žinau, kad gali priimti sunkius spręndimus ir teisingai. Galvok kas geriau Jin.
Atbula ranka nusivaliau ašaras. Kas geriau Jin? Gal tikrai geriau skirtis? Juk kol nepradėjau su juo bendraut jis trykšte tryško gera nuotaika. Kai susidėjo su manim jo akyse matau tik ašaras. Lėtai linktelėjau.
-Šaunuolis.- nudžiugo jis.- Taip ir žinojau, kad pasirinksi teisingai.
Visą kelią namo verkiau. Prie namų teko sustot ir susikaupt, kad galėčiau apsimest visiškai šaltu. Vos uždariau dureles į kiemą išbėgo Jin. Dieve koks jis tobulas!
-Ačiū Dievui grįžai.- jis atrodė susirūpinęs.- Kodėl nekėlei ragelio?
- Atleisk.- trumpai šyptelėjau ir stengiausi kuo trumpiau apkabint.
-Ar galim eit pas tave į kambarį? Reikia pakalbėt.- paprašiau.
Jin linktelėjo ir mes nuėjom pas jį.
-Prisėsk.- Parodė į lovą vaikinas, bet aš papurčiau galvą.
-Jin aš ilgai galvojau ir mamau, kad mes viską pradėjom kiek per greitai ir labai skubotai. Aišku yra ir mano kaltės, bet mums reikėjo daugiau pagalvot. Manau mums reikia pasukt skirtingais keliais.- Iš paskutiniūjų slėpiau išdavikes ašaras.A/ž
Man blogaa 😥
Ką daryyyt?😐
YOU ARE READING
Tiesa/Drąsa // Baigta
FanfictionBts vaikinų grupė, kurie beveik neturi savo asmeninio gyvenimo. Namjoon grupės lydėris nors ir linksmas bei draugiškas vis dėlto griežtas ir atidus. Jin tylus ir drovus grupės narys jaučiantis Namjoon daugiau nei broliškus jausmus. Kas būtų jei 7...