Tiesa/Drąsa // Baigta

~26~

Išlipau iš mašinos drebančiomis kojomis. Delsiau eiti į vidų. Namjoon turėjo mane raginti. Kad man būtų drąsiau jis mane paėmė už rankos. Kuo labiau artėjome prie direktoriaus kabineto, tuo labiau spaudžiau Namjoon delną.
-Ar galima užeiti pas direktorių?- Namjoon paklausė pas sektorę.
-Taip. Jis dabar laisvas.- Jei ji ir nustebo, kad mes susikabinę už rankų tai to neparodė.
Mes iškart nužygiavom prie direktorius kabineto. Jaunesnysis drąsiai pasibeldė ir tysdamas mane kartu įėjo vidun. Direktorius pakėlė akis nuo popierių ir nustebęs išplėtė akis.
-Sveiki vaikinai.- maloniai pasisveikino.- Jau grįžot? Taip anksti?
-Kiti dar pasiliko, bet mums reikėjo pakalbėt.- Namjoon išbėrė kaip žirnius į sieną.
-Tada prisėskit.- Pakvietė jis.- Ar kažkas atsitiko?
-Norėjau paklausti.- pradėjo lyderis.- Jei du dainininkai iš tos pačios grupės norėtų būti kartu. Ar jiems tai būtų leidžiama?
-Matai...- nutesė direktorius.- Priklauso nuo kompanijos kuriai ta grupė atsovauja. Ir nuo direktoriaus bei sutarties.
-O mūsų kompanija?- klausinėjo toliau Namjoon. Su kiekvienu jo klausimu man darėsi vis baisiau.
-Na pas mus nėra grupės kurioje būtų ir vaikinų ir merginų.- nusijuokė direktorius.- Jūs, juk vienintelė grupė.
-Regis jūs nesupratot klausimo.- šyptelėjo Namjoon.- Klausiu būtent apie mūsų grupę.
Direktorius susiraukė.
-Pas jus vien tik vaikinai.- prabilo jis.- Kokios poros?
-Vaikinų poros.- paaiškino Namjoon.
Direktorius pasimetė.
-Pavyzdžiui?
-Pavyzdžiui aš ir Jin.- Namjoon atsisuko į mane.
Direktoriaus akys irgi įsmigo į mane. Nuleidau galvą ir paraudau.
-Nesuprantu.- direktoriaus balsas sugriežtėjo.- Nori pasakyt tu su Seokjin norit būt pora?
-Taip.- patvirtino Namjoon.
-Ne.- stipriai papurtė galvą direktorius.- Jokiais būdais. Ar įsivaizduoji kaip visiems mums tada blogai baigtūsi?
-Niekas neprivalės žinot.- Aiškino lyderis.
-Kaip tu dar drįsti to klausti?- Pakėlė balsą direktorius. Susigūžiau. Man pasidarė taip baisu.
-Atleiskit.- Namjoon nusilenkė. Pasekiau jo pavyzdžiu. Akyse jau kaupėsi ašaros.
-Nenoriu daugiau girdėti tokių ar panašių klausimų.- Visai įpyko direktorius.- Dabar eikit.
Dar kartą linktelėjom ir išėjom iš kabineto. Tylėjom tol kol nepasiekėm lauko. Tada leidau prasiveržti jausmams. Namjoon irgi atrodė liūdnas, tačiau susilaikė nuo ašarų. Kaip visada jis mane apglėbė.
-Dar neprarask vilties.- Sušnabždėjo jis man į ausį.- Kažką sugalvosim.

A/ž

Okey aš fall in love Stray kids
Ir tada aš suvokiau
I love Stray kids very
So much ♡