Tiesa/Drąsa // Baigta

~7~

Vos spėjau tvarkingai susidėt savo daiktus išgirdau beldimą į duris. Pavargusiu žingsniu priėjau prie durų ir atidariau jas. Ten stovėjo Hoseok.
-Jin hyung reikia tavo pagalbos.- jis plačiai šypsojosi.
-Kokios?- atsidusau.
-Mes galvojame pasidaryti pikniką lauke, tačiau niekas nemoka taip skaniai gaminti kaip tu.- Hoseok dar plačiau išsišiepė.
-Aš jaučiuosi labai pavargęs.- apsimestinai nusižiovavau.- Atleisk kitą kartą.
Užtrenkiau duris jam prieš nosį. Vos tik spėjau išsitiest ant lovos vėl išgirdau beldimą į duris.
-Hoseok, juk sakiau, kad jaučiuosi pavargęs eik šalin!- sušukau ir įnarinau galvą į pagalvę.
Mano kambario durys atsidarė.
-Hoseok dink iš kambario.- sunkiai pakilau iš lovos.- Jau taip suįžūlėjai...
Prieš mane stovėjo Namjoon. Žingtelėjau atgal.
-Oo Namjoon.- nuleidau akis.- Maniau Hoseok...
-Jin Hyung prašau nusileisk į apačią ir pagamink mums vakarienę.- gražiai paprašė jis.
Nustebau, kad jis mane pavadino Hyung. Paprastai taip nesikreipia. Tačiau man tai be galo patiko.
-Na gerai.- linktelėjau plačiai šypsodamasis
Virtuvėje jau manęs laukė visi vaikinai.
-Sakiau, kad Namjoon jis paklausys.- prunkštelėjo Jimin.
Piktai į jį pasižiūrėjau.
Gaminau tai ką mokėjau geriausiai. Ryžių paplotėlius. Tuo pačiu metu kepiau mėsą ir gaminau salotas. Sukausi kaip vijurkas, bet niekaip nespėjau.
-Ar galiu kažkaip padėti?- Namjoon jau rišosi prijuostę.
-Galėtum pagaminti salotas?- suabėjojau.
-Galiu pamėginti.-nusijuokė jis.
Namjoon buvo labai geras lyderis, bet kas lietė maisto gaminimą jam buvo viskas žalia. Kai pagaliau baigiau su ryžių paplotėliais, turėjau laiko atsikvėpti. Nuspręndžiau pažiūrėti kaip einasi Namjoon. Jis bandė pjaustyti sūrio gabalėlius, bet jam ne kaip sekėsi.
-Ne taip darai.- norėjau parodyt kaip, bet nei iš tos, nei iš kitos pusės negalėjau normaliai prieiti. Pagaliau sukaupęs drąsa apkabinau jį už nugaros ir ėmiau rodyti kaip reikia teisingai pjaustyti. Jaučiausi sutrikęs, bet to nerodžiau. Namjoon irgi jautėsi keistai. Mačiau tai jo veide. Pagaliau baigėm gaminti maistą ir viską sunešėm į lauką. Ant žolės buvo patiesta didelė staltiesė ant kurios bisi susėdom ratu per vidurį pasidėję maistą. Vaikinai puolė valgyti lyg išalkę vilkai. Kelias minutes girdėjosi tik čepsėjimas.
-Nejau visą laiką tik tylėsim ir valgysim?- Taehyung susiraukė.- Kalbam apie kažką.
-Ką?- Yoongi pervertė akis.
-O kaip jums skambėtų...- Jungkook apvedė visus akimis.- Tiesa drąsa?

A/ž

Omoooo labai ačiū už 50 follower'ių!!!
Man tai labai didelis skaičius.
Ir labai daug reiškia.
Myliu jus visus.
Ačiū.
♡