Tiesa/Drąsa // Baigta

~30~

-Jis ką padarė?- išplėtė akis Jimin.
-Pasakė, kad nori viską užbaigti.- pakartojau ir išsitraukiau dar vieną popierinę nosinaitę.
Vos tik Namjoon išėjo iš mano kambario Jimin prisistatė su puodeliu arbatos ir vienkartinių nosinių pakuote, kurias dabar  ir naudoju.
-Bet... bet kodėl?- Jimin pasimetė.
-Jis nieko man neaiškino.- pasakiau.- Tiesiog pasakė, kad nenori  būt su manim. Ir viskas.
-Aš girdėjau, kad jūs apsipykot, visas namas girdėjo, tik nemaniau, jog šitaip stipriai.- nuliūdo Jimin.
-Jis kažkur buvo išvykęs, o kai grįžo, visiškai kitaip ėmė elgtis.- išsipūčiau nosį.
-Ar man pakalbėt su juo?- susirūpino šviesiaplaukis.
-Ne, nereikia.- prabilau jau tvirtesniu balsu.- Nenori ir tegu.
Jimin dar pasedėjo su manim kelias minutes, bet mačiau, kad jis nori eit pas Yoongi todėl jo nelaikiau.
-Viskas man gerai.- patikinau jį, kai nepatikliai pažiūrėjo.- Eik, nesedėk čia su manim.
Jimin išėjo palikdamas mane vieną kambaryje. Užsikėliau kojas ant lovos ir prisitraukiau prie savęs. Apkabinau kelius ir ant jų padėjau galvą. Neverksiu. Neverksiu.  Jis pats norėjo viską užbaigt. Negaliu dėl to verkti. Kad ir ką kalbėjau sau, vistiek man iš akių pradėjo bėgti ašaros. Uždengiau ranka sau burną, kad nieks manęs neišgirstų. Kai pagaliau sustabdžiau savo mažytę isteriją ir nuleidau ranką ji užkliuvo už  pakabuko ant kaklo. Pirštais apčiuopiau mažytę širdelę. Staiga panūdau ją nusitraukti ir išmesti, bet sugalvojau geriau. Įskaudinsiu Namjoon taip, kaip jis mane. Arba bent mėginsiu. Nusisegiau pakabutį ir nešinas juo nuėjau pas Namjoon į kambarį. Net nesibeldęs įsiveržiau. Jis net neatsisuko. Ant galvos buvo ausinės. Tikriausiai dirba. Atsukau jį su kėde į save. Jis nustebo mane pamatęs, bet išjungė viską ką tuo metu dirbo ir atsisuko į mane.
-Ar nesakei, kad nenori manęs matyti?- kilstelėjo jis antakį.
-Še.- numečiau jam pakabutį. Jis jį vos sugavo.
-Jis tavo.- pakėlė akis į mane vaikinas.- Pirkau jį tau.
-Man jo nereikia.- piktai atsakiau.- Man nereikia nieko iš tavęs.
Paskutinį žodį pabrėžiau. Namjoon atsiduso ir delne suspaudė pakabutį.
-Jin.- pradėjo jis.- Suprantu, kad pyksti ant manęs. Ir turėtum. Aš tavo vietoi dar ne taip siusčiau. Bet prašau nesielg kaip kiaulė.
-Tai aš čia elgiuosi kaip kiaulė?- įširdau.- Aš? Tai aš nusibasčiau nežinia kur ir grįžęs, net nieko nepaaiškinęs viską nutraukiau? Aš ar tu Namjoon?
-Būtent tą ir turiu omeny.- sukryžiavo rankas jis.- Nesielg taip kaip aš.
-Eik tu velniop.- piktai pažiūrėjau į jį ir išėjau stipriai trenkdamas durimis.

A/ž
Negaliu kai čia dramma... 👏