Tiesa/Drąsa // Baigta

~37~

-Ko jam gali reikėti?- Jin susirūpinęs įlipo į mašiną.
-Nė neįsivaizduoju.- sumurmėjau. Gal jis persigalvojo? Dabar gal leis man su Jin būti kartu?- Nuvyksim ir sužinosim.
Mums važiuojant Jin tylėjo. Akies kampučiu žvilgtelėjau į jį. Jo rankos padėtos jam ant kelių drebėjo.
-Nesijaudink ir nebijok.- kuo ramesniu balsu pasakiau.- Nėra ko.
-O jei gausim rėkt?- Jin žvilgsnis buvo neramus.
-Kodėl turėtumėm?- prunkštelėjau.
Jis tik gūžtelėjo ir nusisuko į langą.
Sekretorė tik kilstelėjo galvą į mus ir rankos mostu parodė, kad galim eiti. Pabeldžiau ir laukiau kol direktorius pakvies. Jin už manęs ėjo susigūžęs. Norėjau paimt jį už rankos, bet susilaikiau.
-Ar kažkas atsitiko?- kuo ramesniu balsu paklausiau.
-Prisėskit.- direktorius parodė į kėdę. Abu padarėm kaip liepti.- Taigi, aš labai ilgai galvojau apie tai ką tu man sakei Namjoon.
Jis nutilo ir įsižiūrėjo į mane.
-Ir?- paraginau.
-Tikriausiai aš beprotis, bet sutinku leisti jums būti kartu.- atsiduso direktorius.
Mano kūnas atsipalaidavo.
-Tikrai?- pasitikslinau.
-Taip. Tačiau fanai negali apie tai sužinoti.- Prisaigdino jis.- Apskritai nieks negali apie tai sužinoti.
-Nieks nesužinos.- prabilo ir Jin.- Labai jums ačiū.
-Tuomet...- įsiterpiau.- Jei jau leidai mums turėsi leist dar kai kam.
-Ką?- direktoriaus akys išsprogo.- Yra daugiau grupės narių kuriems patinka vaikinai?
Linktelėjau. Už manęs Jin sušnibždėjo.
-Nemanau, kad turėtum kalbėt jų vardu. Jie gali supykti.
Bet aš ignoravau jį ir vistiek kalbėjau toliau.
-Taip yra. Ir jiems irgi turėsi leisti būt kartu.- sukryžiavau rankas.- Jie irgi niekam nieko nesakys ir neišsiduos.
-Kas toki?- pavargęs atsiduso direktorius.
-Jungkook su Taehyung ir Yoongi su Jimin.
-O Dieve!- direktoriaus antakiai šovė į viršų.
-Juk leisi?- prikandau lūpą.
-Jei kažkas sužinos, tu turėsi prisiimt visą atsakomybę. Tik tokiu atvėju leisiu.- pagaliau pasakė direktorius.- Neketinu dėl jūsų romanų netekti savo darbo.
Akimirką suabėjojau. Dėl savęs ir Jin buvau ramus. Bet jei kiti vaikinai išsiduos? Tačiau greitai susitvardžiau.
-Taip aš sutinku prisiimti atsakomybę.- žiūrėjau tiesiai direktoriui į akis.
-Tuomet viskas.- direktoriaus balsas aiškiai rodė, kad galim eiti.
Vos išėjom Jin puolė man ant kaklo.
-Jis mums leido!- sucypė jis ir norėjo mane pabučiuot, bet aš atsitraukiau.
-Ne čia.- sukikenau.- Palauk kol būsim toliau nuo kitų.
Jin linksmai įsėdo į mašiną. Kol napasiekėm namų jis nemustygo vietoi.
-Ar galiu visiems pranešti?- jis paprašė.
-Žinoma.- švelniai nusišypsojau.- Tu eik visiems pasakyk, o aš tuo tarpu dar turiu kai ką padaryti.
Įėjęs į namus apsižvalgiau. Svetainei sedėjo žmogus kurio man ir reikėjo. Įžengiau į svetainę.
-Jimin galim pakalbėt?