ALONE

Įvadas

Aš sėdėjau ant žemės , mano plaukai plaistėsi vėjyje , o akys buvo pilnos ašarų . Prieš mane stovėjo vyras , kurio bijo visi , aš neišskirtinė aš taip pat jo bijau . Šiandien ta diena kai mirsiu , šio vyro niekas nesustabdys , jis nužudys mane . Pradėjau kukčioti , pažvelgiau į mergyte kuria laikiau ant ranku , ji buvo tokia mažytė .
- Prašau nežudyk mano kūdikio . – maldavau .
Semas , taip tai šio vyro vardas , vyro kuris yra žudikas .
Semas priklaupė prie manęs ir žiūrėjo į mano kūdiki bejausmiu veidu .
- Gražuolė , koks jos vardas? – paklausė jis .
- Savana . – ištariau aš tyliai .
- Keistas vardas . – nusijuokė jis .
Nieko jam neatsakiau , nes jis darosi po truputi vis žiauresnis .
- Norėtum pamatyti kaip ja nužudau , ar tave pirma nužudyti? – paklausė jis manęs .
- Maldauju , nežudyk jos . – toliau maldavau , tikėjausi kad jis jos pasigailės .
Jis atsistojo ir nusitaikė į Savaną , bijojau to vaizdo, bijojau pamatyti savo mergyte negyva ant manų rankų . Jis nusijuokė ir taip mane sutrikdė . Semas išsitraukė mobilųjį ir nuėjo toliau nuo manęs, jis nenorėjo kad girdėčiau pokalbį. Viskas taip sumautai blogai, nejaugi dėl mano kaltės ją nužudys? Semas padėjo rageli ir atsisuko į mane .
- Aš jos nežudysiu , aš ją pasiimsiu sau , bet tave nužudysiu. – ištarė jis.
Atsidusau iš palengvėjimo , man buvo sunku paleisti Savana iš rankų , bet aš privalėjau . Jei būčiau nesutikus su jo pasiūlymu mirtumėm kartu, nenoriu, kad ji mirtu. Padaviau jam savo kūdiki , žinojau kad jai nieko netrūks , jau geriau būti su tokia pabaisa , nei mirti . Semas paėmė mergaite iš mano rankų , prie mūsų privažiavo automobilis ir iš jo išlipo jauna mergina .
- Laura paimk šią mergyte - pasakė Semas jai.
Ji paėmė kūdiki ir įsėdo atgal į automobilį . Žvelgiau į Semą , jo veide nebuvo jokiu emocijų , jis nusitaikė į manę ir šovė .

DABARTIS :
Dariau paskutinį matematikos uždavinį , žinojau kad iš jo gausiu gera pažymi . Į mano duris pasibeldė moteris kuria vadinu mama , ji nebuvo mano tikra mama , nes mano tikra mama mirė .
- Savana vakarienė jau patiekta .
Palinksėjau galva ir toliau įnikau į namų darbus , ji priėjo šalia manęs ir pažiūrėjo ką aš čia veikiu .
- Brangute , leisk savo protui pailsėti , eime vakarieniauti .
- Gerai mama . – ištariau aš ir nuėjau nuo stalo .
Nusileidau žemyn ir jau prie stalo radau sėdinti Tėvą . Prisėdau prie stalo ir tik dabar pastebėjau , kad nėra Liam.
- Ji vis mokosi ir mokosi , tikiuosi įstos į geriausia universitetą . – ištarė mama kai atsisėdo prie stalo .
- Šaunuolė , mes didžiuojamės tavimi . – pagyrė mane tėtis .
- Kur Liam ? – paklausiau aš , nors ir taip žinojau kur jis .
- Jis mokosi su draugais . – atsakė mama su šypsena .
Melagis , tikriausiai su nauja mergina , arba kokiame vakarėlyje .
- Laura paduok man druskos . – tarė tėtis mano mamai .
- Žinoma Semai .
Kai jau įpusėjome valgyti Liam įsiveržė pro duris , jis atrodė keistai .
- Tėti , mama atsiprašau , kad vėluoju . – ištarė jis ir kvailai nusišypsojo .
Liam praeidamas pro mane padarė kvaila mimika, jam patinka mane erzinti . Jis atsisėdo šalia manęs , tai buvo keista , nes jis niekada šalia manęs nesisėsdavo .
- Ką tu nevykėle? – paklausė jis tyliai manęs .
Ignoravau jo klausima , nes nebuvo noro su juo pyktis . Kol baiginėjau valgyti jis vis prie manęs lindo , tai su savo koja spardydavo mano koja . Atsistojau nuo kėdės ir padėkojusi išėjau iš virtuvės . Ėjau link savo kambario , nes norėjau užbaigti namų darbus ,bet man iš paskos atsekė Liam.
- Kur eini Nevykėle?
Ignoravau jį , įėjusi į savo kambarį užtrenkiau duris . Tikrai šiandien nenorėjau su juo šnekėtis . Mano duris neužsirakino , nes tėvai nusprendė kad užrakinamos duris yra nesąmonė , nors tai būtu vienintelis būdas atsiriboti nuo Liam .
Liam įžengė į mano kambarį ir lyg būtu savo kambaryje įsitaisė ant mano lovos . Ignoravau jį , jis sėdėjo ir stebėjo mane .
- Dar ilgai čia sėdėsi? – paklausiau neapsikentusi .
- Šie namai mano būnu kur noriu . – atkirto jis .
- Šie namai taip pat mano , tad eik į savo kambarį . – stengiausi kalbėti kuo mandagiau bet man sunkiai sekėsi .
- Ne mano mažoji įsesere , šie namai yra tik mano . Tu esi čia įsibrovėlė . – kalbėjo jis šiurkščiai .
- Eik velniop . – sumurmėjau aš .
Jis prisiartino prie pat manęs.
- Atleisk , ką sakei ? Negirdėjau . – kalbėjo jis pašaipiai .
- Eik velniop! – sušukau aš .
Jis nusijuokė savo aksominiu balsu ir išėjo iš mano kambario . Pagaliau galėjau atsipūsti nuo jo . Mano veidu nusirito viena ašarėlė , kuri išdavė kaip man yra sunku be savo tikros mamos . Mano tėvas man pasakojo , kad ji pateko į avariją , o jis mane priglaudė .
Aš visa gyvenimą būsiu dėkinga Semui ir Laurai kad mane užaugino ,kaip tikra savo dukra . Jei ne jie būčiau užaugusi vaikų namuose , su dar blogesniais žmonėmis nei Liam . Jam buvo gėda turėti tokia įsesere kaip aš , kadangi jis mokykloje buvo populiarus , o aš moksliuke . Mane visi mokykloje vadino nevykėle , našlaite , nes Liam viską spėjo papasakoti savo draugams ir savo merginoms. Pro mano duris įėjo kažkas nepasibeldęs , net nekėliau galvos pažiūrėti kas atėjo nes ir taip žinojau .
- Nejaugi tau neatsibosta amžiais sėdėti prie namų darbu? – paklausė manęs Liam .
Nieko jam neatsakiau , nusivaliau ašaras ir toliau sprendžiau uždavinius . Jis priėjo prie manęs ir pakėlė mano galva .
- Nejaugi tu verkei?
- Atstok . – atsakiau žvelgdama į jį .
Jis atrodė susirūpinęs , tai jam nebūdinga .
- Pasakyk kas tave įskaudino ir išmalsiu jam snuki . – ištarė jis .
Nežinojau ar verkti ar juoktis iš šios situacijos .
- Tu gal ką apsirūkęs? – paklausiau aš suirzusi .
- Truputi - ištarė jis ir nusijuokė .
Nuėjau prie savo knygų lentynos ir išsitraukiau knyga „Nežudyk strazdo giesmininko“ , tai buvo viena mano mėgstamiausiu knygų .
- Tai kas tave įskaudino ? – toliau klausinėjo jis .
- Tu mane įskaudinai , nustok rūkyti žole ir prisiminsi tada . – ištariau aš piktai .
- Atleisk Savana , tikrai daugiau tavęs neskaudinsiu . – maldavo jis mano atleidimo .
- Tu manęs atsiprašinėji jau kokį 10 kartą , bet kas svarbiausia tu manęs atsiprašai kai būni apsirūkęs . Tad kai atsiprašysi savam prote , tada atleisiu . – ištariau aš ir atvėriau jam duris .
Jis išėjo pro jas nieko nesakęs , o aš kritau į savo lova ir pradėjau skaityti knyga .