I still miss you (Lietuviška) (Louis Tomlinson Fanfiction) Complete

Part 2

-Okius palauksiu juk pačiai dar susišukuot reikia.-ir išėjau iš kambario.
Kadangi žinojau kad Keitei susiruosti reikia mažiausiai pusvalandžio tai nupėdinau į savo kambarį atsistojau prieš veidrodį ir neskubedama susišukavau. Susirišau kasą, truputi pasidažiau ir įšokau į kedukus. Turėdama laiko atsisėdau prie kompiuterio. Nuėjau į facebook'ą, twitter'į ir dar į kelis puslapiukus bet jokių idomių naujienų nebuvo todėl nuprendžiau išjunkti kompiuterį ir pažiūrėti ar Keitė dar nepasiruošusi. Tik spėjau išeiti iš savo kambario Keitė sušuko:
-Liko tik kavos įkalt ir aš jau.
-Gerai nebūtina skubėt, juk galiu ir palauk.- Pasakiau ir patraukiau į kolidoriu, nes ten buvau palikusi savo tašialioką. Įsimečiau raktus, mobiliuką, dar akinukus dėl viso pikto. Ir pamačiau prie manes prisistačiusę Keitę.
-Tai ką keliaujam siaubt parduotuvių?- paklausiau nusijuokusi.
-Kitaip ir būti negali- tarė šypsodamasi Keitė ir mes išėjome pro duris. Nulipome laiptais žemyn(nes mūsų butas yra antrame aukšte).
Įlipome į Keitės automobilį, bet vairavau aš, nes ji nenorėjo rizikuoti savo teisėmis jei ją sustabdytu policija ir netyčiukais pripūstų daugiau negu reikia.
Kai sustojome, išlipom ir patraukėm į jo vidų... Prekybos centre praleidome šešias ar gal net daugiau valandas. Matavomės viską kas tik užkliūdavo už akies. Prisipirkom visko drabužių, batų, aksesuarų, makiažo ir dar daug kitokių niekučių. Pora kartu net reikėjo nulėkti iki automobilio ir padėti pirkinius nes ju nebepanešdavom. Iš to mes labai juokėmės. Paskutinis namo pirkinys buvo juoda daili suknelė. Ji buvo aptempta ant petnešėlių ir su raudonu plačiu diržu. Ją mane įkalbėjo pirkti Keitė, nes sake kad su ja atrodau pritrenkiamai.
-Žinai ką?-paklausė Keitė pavargusiu balsu.
-Nium klok ką jau sumyslijai.- pasakiau išsidrėbdama ant suoliuko prie parduotuvės iš kurios ką tik išėjome.
-Aš žiauriai noriu valgyti, - atsisukusi į mane tarė,- gal varom į kokią kavinukę?
-Galim, nes galiu pasakyti irgi nemažai išalkau.- pažiūrėjau į ją patvirtinančiu žvilgsniu.
-Bet turim viena, na tiksliau dvi problemas.- tarė Keitė ir pažiūrėjo į mane rimtu žvilgsniu.
-pirma tai, reikia išsirinkti į kuria kavine eisim, o antra tai, kad reiktu pasitikrint ar dar liko pinigų, nes mano akimis mes nušlavem beveik puse prekybos centro.- ir abi pradėjom žvengti.
Aš vis dar kukčiojau nuo juoko,bet pažvelgaiu į Keitę, jos dėmesys buvo sutelktas jau nebe į mūsų pokalbį. Aš atsisukau į ta pusę į kurią žiūrėjo Keitė, bet pamačiau tik keturis oj penkis vaikinukus, kuriuos buvo apspite daug daug merginų. Jei buvo tolokai nuo mūsų, bet vistiek sugebejau išgirsti ką rėkia tos panos. Tai skambejo maždaug taip „Omg", „I love you", „you are awesome" ir „you are the best".Ir tų vaikinuku nemačiau, nes beveik visi stovejo atsuke nugaras į mūsų pusę. Nieko nesupratusi vėl pažvelgiau į Keitę. Jos veido išraiška buvo tarsi ji būtų pamačiusi akcijas kokioje parduotuvėje ir iš to išgasčio, net sustingus.