I still miss you (Lietuviška) (Louis Tomlinson Fanfiction) Complete

Part 15

-Ko tu nėjai?-paklausiau

-Tai kad nenorėjau. Ir neapsirikau.-pasakė.

-Baik.-pasakiau ir trinktelėjau nesmarkiai.

-Auč-susiraukė.

-Tik jau nesiraukyk.-pasakiau ir griuvau ant lovos istrižai. Louis atsigulė šalia. Ilgai kalbėjomės. Sužinojau apie jį labai daug, bet jis vis norėjo,kad papasakočiau apie save. Todėl pasakiau kad studijuoju menų mokykloje dailę, kad esu pasinešusi ant muzikos. Mėgstu fotografuoti ir daug kitokių nesąmonių. Jis visada įdėmiai klausė. Sužinojau kad jis turi daug sesių ir nei vieno brolio. Kad jam patinka merginos kurios perdaug nesidažo. Nu į ši kriteriju galiu pretenduoti, nes dažausi labai mažai. Sužinojau kad jo zodiako ženklas yra ožiaragis. Kad jis buvo grupės "The Rogue" dainininkas dar prieš One Diretcion, sužinojau kad jis gimęs kalėdų išvakarėse, jo mėgstamiausia šalis Prancuzija. Pasakiau jaum kad visada norėjau ten nuvykti. Man jis pasakė kad kai buvo mažesnis bandė nuskanginti auksinę žuvelę. Aš iš to juokiausi. Dar sužinojau kad jis moka groti pianinu. Ir kad jam nepatinka keptos pupos. Pasakė kad jis kartais per miegus vaikšto. Sužinojau kad jo mėgstamiausia spalva tamsiai raudona ir dar daug visokių keistų dalykų. Taip pešnekėdami išgirdom, kad į namą sugrįžo vaikinai. Ir Keitė. Tad nusileidom į apačia.

-Tu tikrai užlaužiai Harry ranką?-paklausė Neitas. Aš linktelėjau.

-O ką aš jums sakiau, kad ji gali apsiginti.-pasakė Keitė.

-Dabar taip panele rože ką jau apie mane pripasakojai?-pasakiau.

-Būčiau nieko nesakius, bet atsibodo Louis zizymas.-pasakė. Aš pažiūrėjau į Louis jis pažiūrėjo tokiu žvilgsniu kuris sakytu ar aš galėčiau.

-Taip galėtum.-pasakiau. Ir visi nusijuokė.

-Ariana varysim namo jo?-pasakė Keitė.

-Nu taip.-pasakiau.

-Tada einu susikraut daiktų.-pasakė.

-Palauk aš einu savo lagaminą nusinešių į apačią.-pasakiau ir nuėjau su Keite i mūsų kambarius. Čiupau lagaminą ir patraukiau į apačia. Louis priėjęs padėjo man lagaminą nusneš prie durų. Dar biški paplepėjom visi ir nusileido Keitė. Tad atsisveikinom ir išvažiavom.

---------------------------------------------------

Namuose po poros valandų....

-Buvo labai smagu-pasakiau.

-Jooo reiks kada pakartot.-pasakė Keitė.- O dabar taip kas vyksta tarp tavęs ir Louis.

Aš atsisėdau ant sofos Keitė atsisėdo prieš mane.

-Na nežinau. Kaip ir nieko.-pasakiau.

-Tik jau nereikia Lia lia .-tarė ji.

-Na aš nežinau ir Harry ir Neitas sakė, kad aš jam patinku, ir jis man žiauriai patinka. Bet ką aš žinau. Juk pati žinai, kad jei netekčiau dar vieno žmogaus, kuris man taps brangus galiu ir palūšti.

-Patikėk nieko blogo nebus.-pasakė ir keistai šypsojosi. Aš atsidusau.

-Pasakyti tiesą?-paklausiau.

-O tai ne.

-Man atrodo padariau pati kvailiausią dalyko kokį tik dabar galėjau padaryt. Aš įsimylėjau.-pasakiau ir užsidengiau veidą pagalvę.

-Nemanau kad čia kvaila, bet gal apsisuk.-pasakė kvailai išsišiepusi.

-Ką?- nesupratusi apsisukau ir likau be žado už mano nugaros stovėjo Neitas ir Louis. Ir dar blogiau jie tikriausiai viską girdėjo. Aš nieko neilaukiusi šokau nuo sofos ir užsidariau savo kambarį. Tik gaila kad jame sugedo spina. Nes Louis į kambarį įėjo be vargo. Norėjau eiti užsirakinti į vonią bet Louis man pastojo kelią ir apkabinęs mane per liemenį pabučiavo. Tą akimirkas pirma kart jaučiausi užkerėta. Tarsi pasaulis apsivertė aukštyn kojom. Esu bučiavusi ir anksčiau, bet tie bučiniai būdavo bereikšmiai. Jie būdavo tušti. O kai mane pabučiavo jis. Aš tarsi pakilau ant sparnų. Tarsi nebegalėjau valdyti nei kūno, nei minčių. Jos visos sukosi tik apie jį. Kai jis atsitraukė aš stovėjau be žado nieko nesakydama.

-Man atrodo, kad aš ir tave įsimylėjau.- pasakė ir stipriai apkabino. Ir kai atsitraukė dar kart švelniai pabučiavo.- Su Neitu pas jus atvažiavom, nes Keitė paliko savo telefoną, o aš norėjau pamatyti tave. Nemačiau gal tik kokia 3 valandas bet atrodė, kad visą amžinybę. Kaip manai ar tai galėtų būti meilė? Dar tiksliau pasakius meilė iš pirmo žvilgsio? Tokia meile netikėjau iki kol tą vakar atsitrenkiai į mane ir savo nuostabiom akim pažiūrėjusi ištirpdei mane vietoje.- jis šnekėjo o aš užburta jo balso negalėjau pratarti nė žodžio. Aš manau kad tai labai banalu ir keista tai iškart įsimylėti ir jam pasakyčiau, bet negaliu nes pajutau ta patį ir tai atrodė lyg pats likimas man pagaliau į gyvenimą atvedė gerą, šiltą ir begalo gražų žmogų kurį aš myliu ir manau jis man jaučia tą patį.

Pasižiūrėjusi į jį kelias sekundes. Pasilenkiau prie jo ir švelniai pabučiavau.

-Tai patys gražiausi ir mieliausi žodžiai kuriuos aš tik esu girdėjusi.-pasakiau kai atsitraukiau.

-Man regis dažniau reiks tau komplimentus sakyti.-pasakė ir nusišypsojo.- nes tavo bučinių saldumas gali tapti ir priklausomybe.-kai ji tai pasakė aš dar kart jį pabučiavau. Ir jutau kaip jis šypsosi. Tai privertė ir mane nusišypsoti.

-Žinai aš dabar jaučiuosi lyg devintame danguje.-pasakiau.

-Nu kaip kitaip pagaliau radau savo angelę.-pasakė jis.

-Kaip tu mane pavadinai?- ir man nuo jo ištarto žodžio iš prisiminimų atsklido tėčio balsas iš tos dienos kai pirma kartą paėmiau jo gitarą į savo rankas. „ Angele, busi kaip tėtis. Kai užauksi būsi didelė ir laiminga bei graži panelė kuri savo balsu ir gitaros stygom užkariausi visą pasaulį". Tą dieną jis buvo labai laimingas nes tą dieną buvo mano 8 gimtadienis ir aš sugalvojusi nora paprašiau kad mano dovana būtų tėčio gitara. Jis tai sužinojęs aišku jos nepadovanojo. Jis man nupirko naują ir išgraviravo mano inicialą. Tai buvo pati geriausia dovana.

-Ariana kodėl tu verki?-paklausė, aš buvau sustingusi, net nepajaučiau kaip mano skruostais pradėjo tekėti ašaros.- Ar aš ką blogo padariau.-jis buvo labai susijaudinęs, o aš negalėjau kalbėti. Į mano mintis dabar pradėjo lysti tos baisios nakties įvykiau ir jau kad ir būčiau norėjus nebegalėjau sustabdyti ašarų.-Keitę!!!!- girdėjau kaip šaukė jis. Jam buvo neramu ir aš tai jutau. Prisiglaudžiau prie jo ir stipriai įsikibau.

-Kas atsitiko?-išgirdau Keitės balsą kuri bėgte įbėgo į kambarį..

-Nežinau vieną akimirką ji šypsojosi sakė kad jaučiasi lyg devintame danguje aš kad pagaliau suradau savo angelę. Ji susitingusiu veidu paklausė kaip aš ją pavadinau ir tarsi atsijungė nuo pasaulio ir tik pastebėjau kad pradeda riedėti ašaros. O vėliau ji dar smarkiau pravirko.- jis labai greit šnekėjo ir stipriai mane glaudė prie savęs.

-Tu ją pavadinai kaip?-paklausė Keitė nustebusiu balsu.

-Angele.-atsakė jis.

-Ariana mažute dabar nusiramink gerai.-lėtai tarė ji.- Nusiramink kad ir ką tu prisiminiai iš tos nakties tai buvo jau seniai. Tau nereikia jų prisiminti tik kokius prisimeni avarijos dieną. Gerai, tu turi juos prisiminti laimingus ir džiaugiančius visom tavo linksmom šunybėm, tavo pirmąją sukurta daina, kurią tėtis nunešė į radija ir ją paleido, kad visi išgirstu. Prisimink kaip jie tave mylėjo..- ji su manimi šnekėjo raminančiu balsu, bet jaučiau, kad jos balsas virpa. Kai pirmą karta jei viską jei papasakojau jį verkė. Beveik taip tarsi ji būtų būvusi su manimi ir viską ištvėrusi kartu. Aš truputi nusiraminau ir atsipalaidavau Louis glėbyje.