Promo

333 9 0
                                    

           Man buvo tik 10 metų kai paskutinį kartą juos mačiau. Sakydama juos, turiu galvoja savo šeimą. Mamą, tėtį ir brolį Eriką. Kai supratau, kad jie nebegrįš, kad jie žuvo per ta kvailą avariją, maniau kad visas pasaulis sugriuvo. Kelis mėnesius su niekuo nebendravau ir buvau užsidariusi. Naktim verkdavau ir maniau kad mano gyvenimas viena didelė klaida. Mano globa atiteko mano močiūtei, kurią labai myliu. Vien dėl jos po ilgo laiko nusprendžiau kabintis į gyvenimą (jei taip galima sakyti juk man dar buvo tik 10 m). Nusprendžiau savo mintis išlieti ten kur man labiausiai sekdavosi. Tai yra dainavimą, piešimą,šokius ir daug daug visokių kitų užsiėmimų. Esu pasinešusi ant muzikos. Dažniausiai mano draugai sako, kad aš jai turiu priklausomybę. Taip pat man patinka fotografija. Tikriausiai todėl kad nuotraukose galima užfiksuoti gyvenima. Svarbiausia, kad po kiek laiko tas didžiulis skausmas, kuris mane slėgė, po truputi sumažėjo. Na bet gal apie praeiti jau užteks. Dabar man septiniolika, bet užtat greit sukaks aštuoniolika, o tada jau bus tūūts tūūts. Tik juokauju dažniausiai mano gimtadieniai buna tik pačių artimiausių draugų susiburimas ir rami vakaronė. Aišku aš nesakau, kad ten nebuna ir ko stipresnio. Na bet ka aš čia juk šis gimtadienis tikrai bus visai kitoks, tikriausiai jį praleisiu tik su Keitę. Juk dabar aš gyvenu ne Lietuvoje. Aš gyvenu Didžiojoje Britanijoje, nes studijuoju menus. Mano močiūtė ir aš nusprendėme, kad man buvo laikas pakeisti aplinka, žmones ir pagilinti savo žines kur nors kitur. Taigi štai aš ir čia. Jau metus mokausi ir kolkas esu viena iš geriausiu mokinių nors taip sako dėstytojai. Bet ačiū dar apie mokslus kalbėti nenoriu. Po velnių juk atostogos. Grįžtant prie Keitės ji man kambariokė su ja susibendravau nuo pirmos minutes, nors ir esame ganetinai skirtingos charakteriais sutereme puikiai. Nors ir pasiilgstu savo vaikystės draugės Mantės, bet su ja kalbu vos ne kiekvieną dieną todėl, toks jausmas, kad ji visada kartu su manim. Ir vėl krypstu į lankas. Tai va mes su Keite nuomojamės tokį visai prasmatnų butuką netoli Londono centro. Tai mum iki univero kelias visai netolimas gal kokiu dešimt minučių peškomobilių.(Nors ir turiu teisias ir mašiniuką, man tiesiog patinka vaikščioti ir buti gryname ore).Dažniausiai kai ateina koks savaitgalis Keitė su keliomis studentemis iš mūsų univero varo į kokį nors vakarėlį, ar į klubą. Ir kaip kiekviena kartą bando išsitempti, bet dažniausiai atsisakau, nes neturiu noro. Galiu papasakoti truputi ir apie save. Aš esu gan linksma, šiektiek užsispyrusi, draugiška(manyčiau), mėgstu viska kas susija su muzika. Aš be jos gyventi negaliu, Keitė viena kart, net pasakė, kad tai tikriausiai priklausomybė. Mėgstu ilgai miegoti nors tai galiu daryti tik savaitgaliais. Na suprantat studijos. Įsimylėjusi dar nebuvau, nors negaliu teigti kad nebuvo simpatijų. Bet man Regis mano meilės reikalai tuoj pasikeis...

------------------------------- 

Miglė <3

I still miss you (Lietuviška) (Louis Tomlinson Fanfiction) CompleteDove le storie prendono vita. Scoprilo ora