I still miss you (Lietuviška) (Louis Tomlinson Fanfiction) Complete

Part 17

-Ei vaikinai ką čia darot?-pasakė apsimiegojusiu balsu Louis.

-Atėjom šviežiai iškeptos porelės kelti.-pasakė Zayn.

-Eikit dar prikėlsit Arianą.-pasakė Louis.

-Pervėlu. Jau pakėlė.-pasakiau. Visi tik nusijuokė. O aš ant galvos užsitraukiau adialą. Pajutau, kad Louis padaręs ta patį apkabino mane per liemenį. Tai padaręs sušnybždėjos.

-Labas rytas gražuolę.

-Labutis.- atsisukau į jį ir pakštelėjau į lūpas.

-Aš tau sakau galima priprast.-pasakė.

-Ar tikrai?-palausiau ir dar kart pakštelėjau. Kai atsitraukiau jis sušuko vaikinams.

-Turit šiandien planų?

-Ne.-atsakė choru.

-Dabar jau turit.-ir pamačiau Louis veide žaidžiančia klastingą šypsenėlę. Ir gerai žinojau ko jis nori.

-Ne Louis, aš neisiu.-pasakiu ir visi sukluso.

-Ką kodėl? Bus smagu pamatysi.-pasakė ir pradėjo zysti.

-Man ar jum?-paklausiau.

-Visiems. Galėsi nedaryt kaip Mantė darydavo.-pasakė.

-Ką vyrukai ruoškitės pasportuot-pasakė Keitė.

-Jei eis Keitė eisiu ir aš.-pasakiau. Kadangi žinojau kad Keitė nelabai mėgsta tokius dalykus maniau kad ji nesutiks.

-O aš eisiu.-pasakė.

-Ką?-net pašokau iš lovos.

-Gal galit mums paaiškit?-paklausė Harry.

-Eisim žaisti futbolo.-pasakė Louis ir šypsojosi lyg vaikas būtų gavęs saldainį.

Po 2 valandų parke...

-Aš nežaisiu.-pasakiau.

-Nagi prašau.-Nutaisė miela veidelį Louis. Gal net per mielą.

-Ahhh gerai duokit kamuolį. Aš stovėsių vartuose.-pasakiau.

-Tada aš tavo komandoje.-pasakė Keitė.

-Tai mes esam trys dar truksta vieno kas eina į mūsų komandą?-paklausė Louis.

Mūsų buvo 8 nes Keitė pakvietė ir Neitą su Semu bet Semas negalėjo.

-Aššš-Neitas iškėlė ranką ir priėjo prie manęs su Kiete ir Louis.

-Louis tikrai nori kišt?-paklausė Harry. Keitė su Neitu pradėjo žvengt.

-Aš laimėsiu pamatysit. Nes mano komandoj yra geriausia pasaulyje vartininkė.-pasakė Louis.

-Galiu pasakyt tau viena drauguži tu neklysti.-pasakė Neitas.

----------------------------------------

Po žaidimo visi atsisėdom ant žolytės ir Harry vis burbėjo.

-Negaliu patikėt pro ją nei vienas įvartis neprasktido, nei vienas.-bambėjo toliau.

-Tu sakiai, kad žaisdavai nesakiai, kad gerai.-pasakė Louis.

-O tu ir neklausiai. Ir manau taip nebūtum patikėjęs.

-Žinai džiaugiuos kad buvau tavo komandoj.-Pasakė Neitas.

-Nu nes tu žinojai į ką veliesi.-pasakė Keitė.

-Bet čia nesąmonė.-pasakė Harry.

-Harry nusiramink ir susitaikyk su ta mintim kad kyšom.-pasakė Zayn.- kad ir kaip būtų keista.

-Kas tave išmokė žaisti?- paklausė Liam

-Mano brolis.-pasakiau ir atsidusau.- bet pagrinde pati su drauge žaisdavau.

-Gal tavo brolis futbolininkas?- paklausė Zayn. Tikrai dabar nenorėjau prie jų apsiverkt, todėl atsisukau į Louis. Ir savo veido išraiška parodžiau kad dabar tikrai nenoriu apie tai kalbėt. Bet tikslas buvo kad jis mane gelbėtų iš šios keblios situacijos.

-Gal varom į kokia kavinę?- šovė Louis visai ne į temą, bet tai padėjo. Niall akys net suspindo.

-Varom!!!-sušuko visi. Aš net atsiputau.

-Ačiū.-pasakiau Louis.

-Visada nėr už ką.-atsakė. Aš nusišypsojau. Visi patraukėme į piceriją. Valgėme šnekėjomės iki tol kol į kavinę neįėjo apie 25 metų vaikinukas su fotoaparatu.

-Ne nu bet rimtai ramybės, net dienai negali duoti.- pasipiktino Harry. Tas vaikinukas pradėjo fotografuoti mūsų staliuką, bet ilgai nepasidžiaugė. Kavinukės darbuotojai jį išprašė iš kavinės, kad nedrumstų ramybės. Mes pasėdėjom, pasijuokėm, aišku kaip visada išsidirbinėjau. Ir visi iš manęs žvengė. Louis visada man šypsojosi. Tai buvo miela.

-Jei jau visi jau pavalgėt, mums su Ariana reikia grįšti mano.-pasakė Keitė.- Rytoj vėl prasidės paskaitos.

-Ką jau ryt?-paklausiau.- Nenoriu. –pasakiau ir susmukau į kėdę.

-Dieve o tu kaip mažas vaikas.-pasakė ji.

-Įdomu kaip pati rytoj atsikelsi.-pasakiau.

-Galėčiau jus parvešti jeigu norit.-pasisiūlė Louis.

-Būtų didelis Ačiū iš manęs, o iš Arianos prašyk ko nori,-pasakė ir šyptelėjo klastinga šypsenyte.- gal pasimatymo, gal dar ko nors.

-Dėl pasimatymo dar pagalvosiu.-pasakė ir nusišypsojo ta nuostabia šypsena, kuri vertė mane tirpti. Susimokėję ir išėję iš picerijos visi išsiskirstė. Mes tryse sėdome į Louis mašina, tik tiek kad iki jos prieš tai dar reikėjo šiek tiek paeiti. Kai važiavome link namų daug kalbėjomės. Kai sustojom Keitė greit išlipo ir paliko mus vienus. Mes abu nusijuokė.