Atsimerkiau ir jaučiausi gerokai pailsėjusi. Na i rneveltui miegojau beveik visą dieną. Pasiražiau ir išlipau iš lovos. Nuėjau į dušą nusiprausiau ir viską susitvarkiusi nuėjau į svetainę ten sėdėjo Louis? Ką jis čia viekia?
-Louis?-paklausiau. Jis staigiai šoko nuo lovos ir priėjo prie manęs.
-Mūsų skydį atšaukė iki ryt.-pasakė.
-Tai turim dar vieną dieną?-paklausiau ir labai apsidžiaugiau.
-O taip.-pasakė ir nuskambėjo durų skambutis.
-Aš atidarysiu.-pasakiau. Nuėjau prie durų ir jas atidariau už jų pamačiau Eleanor.
-Labas ko reikėjo?-paklausiau.
-Tik norėjau pasakyti, kad gal patikrink ar tavo vaikinas dabar yra tikrai ten kaip sako.-pasakė.
-Ką tu čia nusišneki?-paklausiau.
-Na jis tikrai ne Amerikoj.-pasakė.- jis mano bute.-aš tiesiog negalėjau sulaikyti juoko tiesiog negalėjau.-Ko tu čia žvengi?
-Tu tikrai tokia beviltiška?-paklausiau.
-Aš tau sakau, kad tavo vaikinas tave apgaudinėja, o tu mane beviltiška laikai?
-Taip, nes Louis dabar mano bute, sėdi mano svetainei ant sofos ir laukia manęs.-pasakiau ir jos akys išsiputė.-Ir kas pas tave ten bute be būtų ten tikrai ne Louis. O dabar ate.-pasakiau ir jau norėjau uždaryti duris bet ji įkišo koją.
-Paklausyk aš jus išskyrsiu, kad ir kiek man tai be kainuotų.-pasakė.
-Ir tau sąžinė leistu iš vaiko atimti tėvą?-pasakiau ir greit užsičiaupiau. Niekas neturi sužinoti,kad aš nėščia, nes tada neturėsiu ramybės.
-Ką tu pasakiai?-ji buvo nustebusi. Aš giliai įkvėpiau ir iškvėpiau.
-Aš laukiuosi Louis vaikelio.-pasakiau dar kartą.-dabar gali eiti ir pasakyti visam pasauliui.
-Aš..Aš nieko niekam nesakysiu.-pasakė ji.- ir aš tikrai to nepadaryčiau, nepalikčiau vaiko be tėvo.
-Ir aš tavim galiu patikėti?-paklausiau.
-Šįkart gali. Dabar įsitykinau, kad man susigrąžinti Louis šansu nebėra.-pasakė.-O aš dar tikėjausi.
-Eleanor nemanai, kad ši tavo melagystė buvo per vaikiška?-paklausiau.-Juk žinai,kad aš būčiau tai sužinojusi. Ir nemanau, kad Louis būtų iškart puolęs tau į glėby jei būtume išsiskyrę.
-Nemaniau, bet poto.-pasakė.-Bet dabar viskas baigta. Sėkmės tau.-pasakė ir nuėjo. Aš uždariau duris ir grįžau pas juos.
-Kas buvo atėję?-paklausė Keitė.
-Aj siūlė kažką ten pirkti.-pasakiau.
-Meluoji.-pasakė Louis.
-Gerai tai jau pradeda nervinti. Kodėl jūs visad suprantat, kad aš meluoju?-paklausiau.
-Nes tu nemoki meluoti.-pasakė choru kartu su Keite.
-Tai kas buvo atėję?-paklausė.
-Kas jei nesakysiu?-paklausiau.
-Nori bandyti laimę?-paklausė Keitė ir supratau, kad ji prakalbo apie kutenimą, kurio aš beproto bijau.
-Buvo Eleanor.-pasakiau ir kai pažiūrėjau į Louis veidą, jis buvo įpykęs.-Bet viskas gerai. Mes išsiaiškinom ir ji sakė daugiau nebelis.
-Ir tu ja patikėjai?-paklausė Louis.
-Tiesa sakant man jos žodžiai atrodė nuoširdūs.-pasakiau.
YOU ARE READING
I still miss you (Lietuviška) (Louis Tomlinson Fanfiction) Complete
FanfictionSveiki mano vardas Ariana. Man 17 metu bet greit sukaks aštoniolika. Esu Lietuvė, bet dabar gyvenu Londone, studijuoju. Gyvenu su bendrakurse Keite. Nesu iš tų merginu kurios labai mėgsta vakarėlius, bet kartai juose dalyvauju. Man draugai sako, kad...