I still miss you (Lietuviška) (Louis Tomlinson Fanfiction) Complete

Part 42

-Ariana?

-Hm.

-Kada pasakysit, na kad Louis turės vaiką?-paklausė Keitė.

-Mes su Louis apie tai šnekėjom, stengsimės tai laikyti paslaptyje kiek įmanoma ilgiau.

-Aišku.-pasakė.-Žinai aš ir norėčiau turėti vaikelį.

-Juk niekas ir netrugdo.-pasakiau.

-Na matai Semas nelabai nori dar.-pasakė Keitė.

-O kas jo klaus?.-pasakiau juoko formoj ir Keitė nusijuokė.

-Aš dar su juo pasikalbėsiu, juk kalbėjimas padeda.-pasakė Keitė.

-Aj jo jis tave apgaudinėjo, tiksliai.

-Nepradėk.-suburbė Keitė.

-Aš ir nieko nesakau, bet tavo konkurentė tikrai stipri.-pasakiau.

-Gerai užsičiaupk supratau savo klaidą ir tai tik patvirtino kad esu dramų karalienė.-pasakė Keitė.

-Bet juk jo mama tikrai didelė varžovė.-pasakiau.-gerai o dabar padėk pakelti man savo šikyne ir eisiu miegot.

-Oky kulverstuk-pasakė Keitė ir padėjo atsistoti nuo sofos.-kada tau daktaras sakė,kad turėtum gimdyti?

-Vasario pabaigoj ar vidury kažkur.-pasakiau.

-Tai jau nebedaug.-pasakė.

-Labai. Na gerai labanaktis, aš esu visiškai nustebusi kaip aš neužmigau ant sofos.-pasakiau

-Labanaktis.-nuėjau į savo kambarį persirengiau pižamą ir susirangiau lovoje. Ir kodėl kai tik atsiguliu jis pradeda spardytis? Apkabinau savo pilvuką ir užmerkiauakis. Pradėjau nejučia niuniuoti Little things melodiją. Bet tai truko neilgai nes miegas padarė savo.

Po 5 dienų.... sausio 28...

-Šiandien grįšta tavo tėvelis.-pasakiau atsibudusi, savo pilvukui. Tikriausiai atrodė keistai. Išgirdau tylų kikenimą kai pažvelgiau į duris. Prie jų stovėjo Louis.

-Meškuti!!!-sušukau ir iškėčiau rankas. Jis priėjo ir apkabino.-Žinai aš tikrai ne tavo pagalbos neatsikelsiu. Ko toks tylus?-paklausiau.

-Nieko tiesiog labai pasiilgau.-pasakė ir nusišypsojas pabučiavo.suėmiau jo veidą į savo rankas ir ilgai nepaleidau.-Kaip matau tu irgi.

-Taigi Harry ir Mantė?-paklausiau.

-Tiksliai M tai Mantė.-trenkė sau per galvą.

-Tipo jis jums vistiek nepasakė?

-Ne ir mes jį kamantinėjome visa laik, galvojom, kad jam atsibos, bet kurgi tau.-pasakė.

-Žinai greit Harry gimtadienis.

-Žinau ir jau dovaną turim.-pasakė ir iškišenės ištraukė raktelius.

-Mašina?-jis linktelėjo galva.

-Wow.-pasakiau.

-Manau senąją jam jau reikia pasikeisti.-pasakė.

-Gerai padėk atsistoti.-pasakiau ir jis padėjo.

-Kaip manai, kad bus mergaitė ar berniukas?-paklausė,nes nusprendėme, kad išlauksime nežinodami iki pat galo.

-Kuo toliau, tuo labiau imu manyti, kad berniukas, nes vakarais jis mėgsta pažaisti fudbolą.-pasakiau ir mes abu nusijuokėm. Louis stovėjo priešais mane ir tyrinėjo mano veidą, užkišo už ausies ant veido nukritusią sruogą. Jis tylėjo ir tik žiūrėjo.