I still miss you (Lietuviška) (Louis Tomlinson Fanfiction) Complete

Part 18

-Ačiū diena buvo nuostabi.- pasakiau.

-Tai tau ačiū, kad vis dėl to sutikai.-pasakė.-Beje dėl to pasimatymo gal norėtum į vieną nueiti?

-Aš manau būtų puiku.-pasakiau ir pastebėjau kad jo veide atsirado plati šypsena.

-Tai gal rytoj?-paklausė.

-Rytoj tinka.-pasakiau.

-Atvažiuosiu tavęs kokia 7 vakaro.-pasakė ir pasilenkęs mane pabučiavo. O jis buvo teisus nuo tokių bučinių tikrai gali atsirasti priklausomybė. Kaip atsitraukėme vienas nuo kito aš tariau.

-Tai iki pasimatymo ryt.- pasakiau.

-Iki Ari.-pasakė, bet nei vienas iš mūsų nepajudėjo. Žiūrėjom vienas kitam į akis. Dar kart jį pabučiavau ir lipdama iš mašinos pasakiau.

-Dabar tai tikrai iki .- jis nenorom užvedė mašiną ir nuvažiavo. Aš patraukiau link buto. Lipdama laiptais vis galvoje sukosi vienas žmogus. Ir tai buvo jis. Gražių mėlynų akių, rudų plaukų ir nuostabios šypsenos savininkas Louis. Atidariusi duris iškart sulaukiau Keitės replikų.

-Tai jau atsibučiavot balandėliai?

-Atsibučiavom ir ką?-pasakiau ji tik nusijuokė ir dingo savo kambaryje. Nulėkiau į savo kambarį ir pradėjau ruoštis rytojui. Susikroviau reikiamus sąsiuvinius ir knygas. Kaip nelaukiu aš tų paskaitų.. Nuėjau nusiprausiau apsirengiau pižamą. Kai grižau iš vonios nusistačiau žadintuvą ir kritau į lovą miegoti. Bet užmigti negalėjau. Ir tai suprantama dar buvo anksti. Vis masčiau apie šiandieną ir ir vakar ir tas dienas kai mačiau Louis. Jis buvo visose mano mintyse. Tas jausmas toks geras, kad atrodo skraidai padangėse. Jis toks mielas ir geras. Begalvodama išgirdau kaip suskambo mano telefonas pranešdamas, kad atėjo nauja žinutė. ‚ Labas dar kartą;). Ką vieki? xLouis:*'. Perskaičius žinutę mano veide atsirado šypsena. Atrašiau ‚Labuka labuka;) jau guliu lovytej:P Tu?'. išsiūntusi greit gavau ir atsakymą. ‚Galvoju apie tave:P'. Aš: ‚Taip ir patikėjau:P'. Louis: ‚ O aš nemeluoju žinok. Rimtai apie tave galvoju.;) beje kur rytoj norėtum nueiti?'.Aš: ‚ Sugalvok tu:)' Louis: ‚ Nelabai žinau, kas tau patinka:(‚. Aš: ‚Aš neišranki:P tiks viskas ką sugalvosi:***'. šitaip susirašinėjom iki kokių 2 nakties kol lūžau.

*Rytas*

-Shit, kodėl tas žadintuvas turi taip anksti skambėt?-paklausiau pati savęs. Sunkiai išlipau iš lovos ir nutipenau į vonią. Nusiprausiau, apsirengiau, pasiėmiau tašę ir nuėjau į virtuvę.

-Keitę kavos, būk gera.-pasakiau.

-Okiuks tuoj.-pasakė.-Tai apie ką taip ilgai susirašinėjot?

-Apie viską.-pasakiau.

-Manau tau šiandien į paskaitas reiktų pagalvę neštis.-pasakė ir nusijuokė.- gerai greičiau pusryčiauk ir einam.

-Ok.-greit papusryčiavau ir išėjom į univerą. Ėjom peškamobiliu kaip man ir patinka. Kol ėjom sugegėjau truputi išsibudinti. Net nepastebėjau kaip greit priėjom univerą.

Paskaitos ėjo labai lėtai. Per kai kurias, net nusnusti spėjau. Nieko naujo neišgirdome daugiausiai dėstytojai šnekėjo apie kažkokį koncertą, kuriame turėsime vienokiu ar kitokiu atvėju pasirodyti. Sakė šis koncertas vyks ne universitete. Ir kad į jį atvažiuos kelios garsenybės. Čia bus kažkas panašaus į paramos vakarą. Bet kadangi jis dar negreit apie tai galvos sukti ir nereikia. Tik nuskambėjo paskutinės paskaitos skambutis su juo suskambo ir mano telefonas.

-Klausiau.-prašnekau net nepažiūrėjusi į tai kas skambina.

-Kiek kartu tau sakysiu, kad prieš atsiliepdama pažiūrėk kas skambiną.-išgirdau močiūtės balsą.

-Labas močiūt pasiilgau.-pasakiau išsišiepusi iki ausų.-kaip sekasi?

-Labas spindulėli aš ir tavęs pasiilgau.-pasakė jaučiau, kad ir ji šypsosi.- sekasi gerai tik tavęs trūksta.

-Papasakok kas naujo Lietuvoje.-pasakiau išeidama iš universiteto.

-Na kas čia bus. Valdžia vėl šika į kelnias. Pensijas mažina, kainas didina, bet nesiskundžiu.-pasakė.- Vakar buvo Mantė atėjusi ir sakė, kad su tavim šnekėjosi tai jau nuo vakar norėjau paskambinti, tik kad va laiko nebuvo.

-O ką taip dariai?-paklausiau.

-Aj juk žinai kad mėgstu megzti. Tai va kelios kaimynės užsisakė jau žiemai kelis daiktus, kad numegzčiau. Tai jau ir pradėjau.

-Darbštuolė.-pasakiau.

-Kaip sekasi universitete?-paklausė.

-Šiandien buvo labai nuobodu, nes nieko ypatingo neveikėm. Juk tik po atostogu grįžę.

-Tikrai visai užmiršau,kad atostogavai. Tai kaip pailsėjai?

-Labai gerai.-pasakiau.

-Arianut, ko tu tokia laiminga? Ar tik nebus prikišęs nagų koks jaunuolis?-paklausė. Mano močiūtė visad nuspėja mano nuotaikas. Net neįsivaizduoju kaip jai tai pavyksta, net šnekant telefonu.

-Gal ir bus.-pasakiau.

-Pasakok. Kokių akių, aukštas, geras?-užvertė mane klausimais.

-Labai geras, labai gražių mėlynų akių ir gan aukštas.-pasakiau.

-Tai kada atsiveši jį į Lietuvą?-paklausė.- norėčiau susipažinti su tuo jaunuoliu. Juk iki šiol nei vieno nebuvai taip gyliai įsileidusi į širdį.

-Aš ne...

-Taip tu.-pasakė. – juk jaučiu pasakė.

-Gerai tu teisi.-pasakiau.- bet manau truputi per greit.

-Jei tai meilė tada nesvarbu ar per greit. Juk tik pažiūrėk kokia tu laiminga, net mane užkrėtei ta laime ir džiaugsmu.-pasakė.- bet jaučiu tavyje ir liūdesio. Kas atsitiko?