I still miss you (Lietuviška) (Louis Tomlinson Fanfiction) Complete

Part 27

-Gal biški vėliau.- pasakiau ir padėjau galvą ant jo peties. Jaučiau kaip jis krizena, nes kilnojosi jo krutinė. Pabučiavau švelniai jo kaklą kaip jis šiandien ryte darė man, jo rankos atsirado ant mano liemens ir pradėjo lysti po maikute. Savo viena ranka įsikibau jam į plaukus ir...

-Louis?

-Taip?.

-Tu...

-Ariana turiu tau žinių-įkišusi galvą pro duris pasakė Keitė.

-Nu klok.-pasakiau.

-Kristen atsikraustys sekmadienį.-pasakė.

-Tikėkimės spėsiu grįšt.-pasakiau.

-Grįšt? O tai kur tu busi?-paklausė.

-Va.-parodžiau du lėktuvo bilietus.-Louis man padarė labai didelį siurprizą.

-Matau.-pasakė apžiūrinėdama bilietus-Na norėjau tik tiek tęskit.-pasakė ir išėjo iš kambario. Mes su Louis nusijuokėm.

-Ir kur mes baigėm?-paklausiau.

-Tu man kažką lyg ir pasakyt norėjai.-pasakė.

-O taip tu nuostabiausias.-pasakiau ir vėl jį pabučiavau. Jis lėtai atsigulė ant lovos, padarydamas taip, kad aš atsigulčiau ant jo. Jo rankos vis dar buvo po mano maikute ir švelniai lietė mano nugara.

-Ariana, kada išskrendi?-vėl įėjus paklausė Keitė.

-Rimtai Keite išmok belstis.-pasakiau.- Lėktuvas 9 ryte. Viskas?

-Taip.-pasakė vos laikydamasi nesusijuokus.

-Manau reikia eiti krautis daiktų.-pasakiau ir patempiau lūpą.

-O gal dar ne?-paklausė ir vėl pradėjo mane bučiuoti. Nuo švelnių bučinių jie darėsi vis karštesni ir aistringesni. Žinau Louis norėjau daugiau nei bučinių ar apsikabinimų. Bet aš dar tam nepasiruošusi. Todėl atsitraukiau.

-Louis aš dar..-pradėjau sakyti bet ir vėl Louis mane nutraukė.

-Nieko baisaus, kad nenori to dar daryti. Beje juk draugaujame dar tikrai trumpai.-pasakė. Dieve kaip aš jį myliu. Jis visada mane supranta ir visada išklauso ir jis toks nerealus. Kažkaip nesitiki, kad jis mano vaikinas.

-Aš tau sakiau koks tu nuostabus?

-Taip sakei-pasakė ir nusijuokė. Aš atsistojau ir išsitraukiau mažą lagaminą rytojui. Atsidariau spintą ir išsitraukiau rūbus kuriuos vešiuos rytoj. Daug nesidėjau. Kai atidariau apatinių stalčių pajutau Louis už savęs.

-Man šitie patinka.-pasakė ir paėmė vienus iš mano apatinių komplektų.

-Atiduok.-pasakiau ir jaučiau kaip mano žandai dega.

-Bučkis čia –parodė į žandą.-tada čia- parodė į kitą.-ir čia.-šį kart parodė į lūpas. Aš priėjau ir pabučiavau tai į vieną žandą tai į kitą ir tada jis gavo labai ilga bučinį į lūpas. Atsitraukėm tik todėl, kad pritrūko oro.

-Man taip tik atrodo ar man šiandien man daiktų susidėt nepavyks?- paklausiau ir nusijuokiau.

-Pavyks jei aš tau padėsiu.-pasakė. Ir tuos apatinius kuriuos laikė rankoje įdėjo į lagaminą.

Po keletos valandų....

-Manau tau tikrai patiks Lietuvoje.-pasakiau

-Aš ir taip manau.-pasakė.-Žinai ten daug mūsų fanių. Norėjom su vaikinais ten konsertuoti, bet valdžia užprotestavo, nes atseit ten maža šalis ir neverta. Tada aš su jais 3 dienas nekalbėjau.

-Kodėl?-paklausiau.

-Nes mes koncertuojame fanėms. O jų Lietuvoje tikrai nemažai.

-Kas tiesa tas ne melas.-pasakiau.

-Žinai šiaip mum jau reiktu eiti miegoti, nes už kokių 3 valandų mums reiks keltis.

-Tai kad aš visai nenoriu miego.-pasakiau.

-Tai ką veikiam?-paklausė.-Sugalvojau nupiešk mane.

-Dabar?

-Taip-pasakė.

-Na gerai tik nežinau ar pavyks.-pasakiau, atsistojau ir iš stalčiaus pasiemiau lapą ir pieštukų. Pasiėmiau papkę kad būtų kietesnis pagrindas ir grįžau į lovą. Atsisėdau taip kad matyčiau jo veidą. Jis taip pat sėdėjo ir žiūrėjo į mane... po pusantros valandos buvau baiginėjantį piešinį, o Louis jau miegojo. Jis atrodė toks mielas. Kai baigiau piešinį padėjau ant staliuko ir nuėjau į vonią. Nusimaudžiau, apsirengiau juodus džinsus,ir mėlyną bliuskutę. Šalia lagamino pasidėjau ir juodą švarkelį jei būtų šalta. Truputi pasidažiau ir susišukavau. Plaukus šiek tiek sugarbanojau, nes žinau. Kad močiūtei patinka kai tai darau. Negaliu patikėti, kad vėl pamatysiu močiūte paskutį kartą ją mačiau tik per kalėdas, o dabar tuoj jau vasara. Šiaip jau laikas kelti Louis. Priėjau ir švelniai pabučiavau. Pajaučiau kaip jo rankos mane apkabina ir įverčia į lovą.

-Labas rytas.-pasakiau juokdamasi.

-Labas.-pasakė ir padėjo galvą ant mano pilvo.

-Kaip pamiegojai?-paklausiau.

-Saldžiai.-pasakė.-Pala jau nupiešiai?

-Teip.-pasakiau.-Bet šiaip tau jau reiktu keltis, na nes dar veliau pražiopsosim lėktuvą taip netyčia.

-Gerai.-pasakė ir atsisėdęs pasiražė.- Eisiu į vonią jei po 20 minučių negrįšių patikrink ar neužmigau.

-Gerai.-pasakiau juokdamasi iš jo. Prieš nueidamas į vonią jis sustojo prie staliuko ir pažiūrėjo į piešinį na į save.

-Incredible.-pasakė.-Nežmoniškai nuostabu.

-Kaip gali būti nežmoniškai nuostabu?-paklausiau.

-Va taip.-pakėlė piešinį ir parodė man. Nesvarbu, kad aš jį ir piešiau. Tai mane šiek tiek prajuokino.

-Gerai tu nežmoniškai nuostabaus grožio vyruk, marš praustis.-pasakiau ir pati patyliukais nuėjau į virtuvę. Dariau pusryčius ir į virtuvę įėjo Semas su vienais apatiniais. Mane pamatęs sutriko ir aš belenkaip iš jo veido išraiškos pradėjau žvengt. Tikriausiai atrodžiau kaip nevisprotė, bet negagėjau susivaldyti.

-Kas čia vyksta?-į virtuvę įėjo apsimiegojusi Keitė.

-Ariana ko tu taip anksti atsikėlus?-paklausė.

-Man lėktuvas po poros valandų.-pro juoką pasakiau.

-Gerai baigiam čia šaipytis gerai.-pasakė Keitė.-Nes velnia žin ką jūs ten su Louis išdarinėjot kai išėjau.-pasakė ir mano veidą papuošė raudonis, bet juoktis visiškai nenustojau.

-O žiūriu visi ankstyvi.-pasakė Louis.-labas rytas.

-Labas ir tau.-pasakė Semas ir vyriškai paspaudė ranką. Manau jie nelabai gerai sutaria. Nes virtuvėje tarp jų buvo kažkokia keista įtampa.-Tai girdėjau Arianai nupirkai lėktuvo bilietus. Nemanai, kad papirkinėji merginą.

-Semai liaukis.-subarė jį Keitė.

-Ne nemanau.-pasakė Louis.-Tiesiog žinau kaip ji pasiilgo močiūtės.

-Iš kur žinai? Labai ilgai pažysti Ariana?

-Rimtai Semai čiaupk sreptuvę.-pasakiau supykusi mačiau, kad Louis susinervino, bet aš švelniai sėdėdama ant jo kelių glosčiau ranką, kuri buvo mane apsikabinusi.

-Vyrai ir jų testosteronai

-pasakė Keitė.