I still miss you (Lietuviška) (Louis Tomlinson Fanfiction) Complete

Part 19

-Jei tai meilė tada nesvarbu ar per greit. Juk tik pažiūrėk kokia tu laiminga, net mane užkrėtei ta laime ir džiaugsmu.-pasakė.- bet jaučiu tavyje ir liūdesio. Kas atsitiko?

-Na prisiminiau ko tikrai nenorėjau.-pasakiau.- man vis dar tai per sunku ištverti, kad ir kiek laiko būtų praėję.

-Prisiminiai avarija taip mieloji?-paklausė susirūpinusi, net nepastebėjau, kad bekalbėdama priėjau namus.

-Taip tiksliau išpradžių prisiminiau tėčio žodžius kai pirmą kart paėmiau gitara.

-O aš tai irgi prisimenu. Tu buvai tokia laiminga. Dar niekad nebuvau mačiusi tokio laimingo žmogaus vein dėl to kad galėjo laikyti gitara rankose. Beje radau tėčio gitara.-pasakė.

-Kaip? Kur?-paklausiau.

-Pasirodo ją buvo paėmusi tečio sesuo.-pasakė.

-Bet aš klausiau jos sakė neimė.-pasakiau.

-Pasirodo melavo.-pasakė liūdnu balsu.

-Gerai dabar saugok ją iki kol grįšiu ir ją pasiimsiu.-pasakiau.

-Būtinai. Mieloji aš turiu jau eiti, nes norėčiau numigti pietų miegelio.-pasakė.

-Iki močiūte ačiū, kad paskambinai. Bučiuoju.-pasakiau.

-Iki spindulėli.-pasakė ir numetė ragelį. Aš taip jos pasiilgau.

-Pagaliau baigiai šnekėt.-pasakė vyriškas balsas man už nugaros. Būčiau išsigandusi jei nebūčiau jo pažinusi.

-Louis ką čia darai?-pasakiau ir jis mane apkabino.

-Norėjau tave pamatyti.-pasakė.

-Gal nori užeiti?- paklausiau nes stovėjome prie paradinių durų.

-Būtų puiku.-pasakė ir nusišypsojo savo nuostabia šypsena. Nuėjome į butą. Žinojau, kad Keitė dar negrįš, nes ji lanko kitokias paskaitas nei aš. Mes kartu lankome tik kelias.

-Tu viena?-paklausė Louis.

-Aga Keitė grįš vėliau jai dar paskaitos.-pasakiau.- nori ko nors užkasti?

-Ne aš pavalgęs.-pasakė.

-Nu kaip nori.-pasakiau ir nuėjau į virtuvę nes žarna žarną rijo. Greit pasidariau valgyti ir prisikimšusi pilvą išsidrėbiau ant lovos Louis atsisėdo šalia manęs ir apkabino. Buvo miela ir beprotiškai gera jausti jį šalia. Kurį laiką tylėjom ir aš vos neužmigau. Jau buvau prisnūdus.

-Žinai iki 7 valando liko dar trys valandos.-pasakė.

-Žinau, beje jau nusprendei kur eisi?-paklausiau.

-Tiesa sakant dar nenusprendžiau.-pasakė.- niekaip negaliu nuspresti.

-Tai greičiau galvok. Juk kaip ir sakiai liko trys valandos.-pasakiau.- Beje man dar prieš išeinant reiks susidėti knygas rytojaus paskaitoms.-pasakiau.

-Padarom taip aš dabar trumpam palieku tave susiruošti ir greit grįšiu.-pasakė.- užmiršau kad turiu padaryti vieną reikaliuką.

-Kokį?-paklausiau.

-Nesvarbu.

-Na tai susimatysim.-pasakiau ir pabučiavau.

-Aš tau sakau tai blogai kuo toliau tuo labiau tampu priklausomas.-pasakė, aš tik nusijuokiau.-Nejuokinga.

-O man juokinga.-pasakiau ir parodžiau liežuvį jis pradėjo mane kutenti, o kutenimo aš labai bijau.-Prašauuuu ppraššau baikkk.-pasakiau mikčiodama nuo juoko.

-O dabar man juokinga.-pasakė, bet kutenti baigė. Kai pažvelgiau į jį jis buvo pasipuošęs ta nuostabia šypsena kuri man taip patinka.-Gerai susitiksim vakare.-pasakė pabučiuodamas mane. Ir pakilęs nuo sofos išėjo. Aš patraukiau į savo kambarį. Susiruošiau viską rytojui ir pradėjau ruoštis šiandien greit palindau po dušu. Nusiprausiau apsirengiau juodą trumpute suknute ir aukštakuslius. Užsidėjau baltą švarkelį. Šiek tiek pasidažiau ir susišukavau plaukus. Pasiėmiau tašytę ir susimečiau reikalingiausius daiktus. Nu tai telefoną, raktus, servetėlių pakelį ir lūpų blizgį. Pasižiūrėjusi į laikrodį net nustebau. Dar iki 7 valandos liko pusvalandis. Kažkaip ilgai ruošiausi. Išėjau iš savo kambario.

-Kur išsiruošiai taip pasipuošusi?-paklausė Keitė. Aš net negirdėjau kaip ji grįžo.

-Su Louis.-pasakiau.

-A viskas aišku.-pasakė.

-Ką tu šiandien veiksi?-paklausiau.

-Tik tu gali eiti į pasimatymą ir klausinėti manęs ką veiskiu.-pasakė ir nusijuokė.-Bet tikriausiai nieko gero. Planavo Neitas su Semu užsukti.

-Uuuuu Semas.-pasakiau.

-Baik.-pasakė.

-Nieko nesakau. Sėkmės.

-Gal baiksi?-papykusi pasakė.

-Kažkas šiandien pyktas.-pasakiau.

-Semas susirado mergina.-pasakė nusiminusi.

-Rimtai?-paklausiau.

-Na girdėjau tokius gandus, kad jis kažką yra nusižiūrėjęs. Ir tai jau galima sakyti kad susirado.

-Na taip jei jau gandai sako.-pasakiau sarkastiškai.

-O tu šiandien geros nuotaikos.-pasakė ir nuskambėjo durų skambutis.

-Aš atidarysiu.-greit pasakiau ir patraukiau link durų.

-Kur neatidarytum.-pasakė. Priėjau prie durų ir kai jas atidariau prieš mane išdygo didelė puokštė raudonų rožių.

-Labas dar kartelį.-pasakė Louis.-ir čia tau.

-Joos... jos nuostabios.-pasakiau.

-Už tave nenuostabesnės.-pasakė ir pasilenkęs švelniai pabučiavo.- eime?

-Tuoj pamerksiu gėles.-pasakiau ir padariau. Išėjom į lauką. Prie durų stovėjo gan prabangus automobilis. Louis atidarė man dureles ir padėjo įlipti.

-Aww kaip miela.-pasakiau.-Kur važiuojam?

-Na pamatysi kai nuvažiuosim.-pasakė.- čia nėra labai toli.

-Na sutvarkiai ta reikaliuką kurį buvai pamiršęs?-paklausiau.

-Taip sutvarkiau.-pasakė. Nežinau kodėl bet tik dabar pradėjau žiauriai jaudintis ir kalbėti nesamones.-Čia man atrodo ar tu jaudiniesi?