Sudegusio Teatro Aktoriai

2 dalis

"Ath! Važiuojam" iš lauko sušaukė mama ir aš palikau namus. Šiek tiek sudūrė širdį, bet viskas bus gerai.
"Kur važiuojame? Į viešbutį?" Įlipusi į mašiną prisisegiau saugos diržą
"Iš tiesų tavo tėtis paskambino keliems draugams ir paklausinėjo ar neturi laisvo namo. Deja niekas neturėjo tačiau viena šeima pasisiūlė mus priimti. Kadangi tavo tėtis ir tas vyras yra geriausi draugai, jis sutiko."
"Nesąmonė" sumurmėjau sau po nosimi
"Žinau mieloji, aš irgi nenoriu niekam sedėti ant galvos"
Daugiau neatsakiau nieko. Mieliau gyvenčiau vieno kambario bute be lovos. Bent jau jausčiausi kaip namuose, o dabar... būsiu be vietos. Ir dar teks šypsotis ir vaidinti gerą mergaitę.
Po 15 minučių pagaliau atvažiavome į "naujus namus". Namas stovintis priešais mus buvo didžiulis. Ta prasme toks didelis, kad jei labai norėčiau, galėčiau jame nesutikti naujų kambariokų. Abi su mama nedrąsiai išlipome iš mašinos ir susižvalgiusios nuėjome prie durų. Paskambinusios iš karto sulaukėme atsako. Jas plačiai pravėrė maždaug 40 metų moteris, atrodanti gana jaunai. Jos iš tiesų buvo labai panašios su mano mama.
"Sveikos!" Ji laimingai ištarė ir nusišypsojo. Aš išspaudžiau šypseną ir įėjau į vidų.
"Laba diena" mandagiai pasisveikinau ir sunėriau pirštus. Taip visada dariau kai jaučiausi nepatogiai.
"Kaip man liūdna dėl jūsų namo..." moteris nuleido akis
"Viskas gerai. Visko gyvenime būna ir visa tai vyksta dėl priežasties, ar ne?" Gana linksmai kalbėjo mama
"Žinoma! Visame kame reikia bandyti įžvelgti gera!" Per daug linksmai kalbėjo moteris
"Ah, beje, čia mano dukra Athena" mama mane pristatė, o aš tik mandagiai linktelėjau
"Aš esu Magdelena, mano vyras grįš vakare, tad susipažinsit per vakarienę, o sūnus treniruotėje, grįš po pietų." Velnias. Gyvensiu su berniuku. Tikiuosi jam 12 ir jis nelįs į mano gyvenimą. Prašau Dieve, tik ne futbolininkas.
Magdelena mums aprodė namus ir davė kambarius kuriuose apsistosime. Manasis buvo du kartus didesnis, negu namuose ir dėl to nesiskundžiu. Kadangi namų darbų 'kaip ir' neturėjau tai leidau sau pasiimti laisvą vakarą, kad išsikraučiau daiktus. Manau čia liksime kuriam laikui, nes tėtis tokiose kelionėse užtrunka mėnesį, o kartais ir daugiau. Mama tikrai nesiims namų ieškojimais. Nebesu tokia skeptiška, kadangi man patinka mano kambarys. Ir namai. Jie dideli.
Atėjus vakarui girdėjau šurmulį apačioje, bet per daug bijojau nusileisti. Žinau, kad atkreipsiu į save visą dėmesį, o dabar to noriu mažiausiai. Mama tikriausiai jau ten, įsimaišiusi į jų šeimą, o aš... Galėjau likti apačioje, nes dabar per daug bijau.
"Vakarienė!" Mama sudainavo atidariusi mano kambario duris ir aš prisijungiau prie jos neleidus jai nueiti. Taip geriau.
Įžengus į svetainę sustingau. Mano akys beveik iškrito iš akiduobių, o žandikaulis išniro. Benas. Magdelenos sūnus yra BENAS.
"Labas vakaras" atgavusi žadą pasisveikinau su visais. Dabar pamačiau ir Beno tėtį, kuris sedėjo prie savo žmonos. Aš atsisėdau prie mamos ir stalo pabaigos.
Man buvo įdomu ką dabar galvoja Benas. Gal sugebėčiau tai pamatyti jo veide, bet.. per daug bijau pakelti žvilgsnį ir sutikti jo akis. Valgiau tyloje kol mano ir Beno mamos kalbėjo neužsičiaupusios. Ačiū Dievui, kad kambaryje netvyrojo tyla. Jausčiausi dar blogiau, jei žinočiau, kad mes nelaukiamos.
Man baigus valgyti pajaučiau spirsnį į koją. Tyliai suinkštusi pagaliau pakėliau akis ir pamačiau Beno veide žaidžiančią mažytę šypsenėlę. Aš primerkiau akis lyg klausdama, ko jis nori, bet jis atsistojo nuo stalo ir padėkojęs dingo virtuvėje. Supratusi užuomeną padariau tą patį ir nesukeldama įtarimų, nuėjau i tą pačia pusę kaip ir Benas. Virtuvėje jo nebuvo, koridoriuje irgi. Jis išgaravo.
"Ah" garsiai riktelėjau pajutusi staigų trūktelėjimą ir po jo gilų kvatojimą. Patraukiau Beno ranką nuo savosios ir piktai jas sukryžiavau. Jis velniškai mane išgąsdino.
"Nepyk, princese, tik norėjau pamatyt kitokią tavo pusę" jis žaismingai nusišypsojo
"Aš ne princesė" piktai atrėžiau "Ir ką tu turi omenyje sakydamas 'kitokią pusę'? Aš esu tikra, kad iki šiandien tu nežinojai, kad egzistuoju." Nežinau kodėl, bet pyktis liejosi pro visus esamus kraštus. Kodėl aš prieš jį tokia nusistačiusi? Nežinau.
"Zuikuti..." jis pakeitė epitetą "Aš atsimenu tave. Tu moksliukė iš mano matematikos pamokos. Visada tave matydavau" jis tarė pagalvojęs. Pagaliau ta kvaila šypsena dingo jam iš veido "Tu atkreipi visų dėmesį" jis tarė po kelių sekundžių
"Kaip gi?" Šiek tiek sutrikusi paklausiau, bet jis greitai pakeitė temą
"Ar tau patinka mano namai?"šypsena vėl pasirodė jo veide
"Tu neatsakei į mano klausimą" papurčiau galvą ir atsitraukiau nuo jo. Tik dabar supratau kaip laisvai su juo bendrauju ir kaip jis neturi jokios įtakos man. Keista... Jis tikrai man nepatinka...?
"Palikim tai kitam kartui" jis priartėjo vos man atsitraukus ir tai padarė dar kartą kai žengtelėjau atgal, ir dar kartą...
"Ei..." stumtelėjau jį atgal "Man reikia asmeninės erdvės" lengvai suraukiau antakius
"O man patinka žiūrėti kaip tu pyksti." Jis nusišypsojo, bet pagaliau atsitraukė. Kelias sekundes jis tiesiog stovėjo ir šypsojosi, kai pagaliau apsisuko eiti iš virtuvės.
"Ką tai reiškia?" Vėl sukryžiavau rankas
"Aš tave verčiu raudonuoti" tai pasakęs jis išėjo iš virtuvės ir paliko mane stovėti.
Tik palietusi šaltą stalviršį supratau kokia įkaitusi iš tiesų esu.
Gerai, galbūt jis ir veikė mane. Bet man jis tikrai nepatinka.
Palinkėjusi geros nakties, užlipau į antrą aukštą ir kai rengiausi eiti į savo kambarį išgirdau tylų kikenimą ir jis tikrai nebuvo Beno. Na žinoma, kad jis turi merginą. Kaip būdamas tokiu gražiu gali neturėti merginos? Nuvijusi mintis įėjau į kambarį ir persirengusi į pižamą, atsiguliau. Buvau jau beveik užmigusi kai įkyrus lovos girgždesys mane prabudino.
"Tu tikriausiai juokauji" atmerkusi akis, tyliai sumurmėjau ir užsimečiau pagalvę ant ausų. Kodėl mano kambarys turėjo būti prie Beno?
~~~~
Prabudau nuo nesmarkaus purtymo. Manęs niekas rytais nepurtydavo. Pramerkusi akis priešais save pamačiau gražiausią mokyklos vaikiną ir dabar tikrai džiaugčiausi šiuo reginiu, jei ne tie vakarykščiai garsai sklindantys iš jo kambario.
"Patrauk savo purvinas rankas nuo mano kūno" pliaukštelėjau per jo ranką ir pasimuiščiau lovoje. Nekenčiau ryto ir jausmo atsikėlus. Man visada skauda galva, būna bloga ir prie viso to esu irzli kaip ragana. Ir dar tikriausiai atrodau kaip tokia.
"Princese, turi 15 minučių susiruošti arba į mokyklą eisi pėsčiomis" Benas nustojo mane purtyti ir dabar glostė mano ranką ir kėlė šiurpuliukus. Jam tai daryti buvo įprasta, o man tai kėlė keistus jausmus. Vienintelis vyras su kuriuo bendrauju yra mano tėtis, tad visa tai tiesiog veda mane iš proto.
"Mieliau eisiu pėsčiomis negu važiuosiu su tavim ir tavo lovos drauge." Patraukusi jo ranką atsisėdau lovoje ir sukaupusi visas jėgas išlipau. Aš vilkėjau tik tėčio maikutę kuri atstojo mano pižamą, bet ir taip jaučiausi per daug nuoga stovėdama priešais jį. O gal taip jaučiausi, nes jis žiūrėjo į mane ir praktiškai nurenginėjo akimis.
"Mano lovos draugė jau išėjo, o tau liko 10 minučių." Jis nusišypsojo ir išėjo iš kambario palikdamas aštrių kvepalų kvapą einantį paskui jį. Nežinau kodėl, bet buvau susinervinusi.
Apsirengusi paprastus mėlynus džinsus, laisvą palaidinę ir baltus sportbačius nusileidau į apačią su kuprine ant peties. Nei mano, nei Beno tėvų niekur nesimatė, tad tiesiog išėjau į lauką kur Benas manęs jau laukė savo sportinėje mašinoje. Atidariusi duris, įlipau ir užtrenkiau. Beno veidas pabalo ir akys iššoko.
"Daugiau niekada taip nedaryk." Jis tarė rimtai ir be jokios grimasos. Keista.
"Ko?" Sutrikusi paklausiau
"Netrenk durim, tai mano nauja mašina." Jis atsakė susierzinęs ir tai privertė mane nusijuokti. Jei jis ir toliau mane erzins, žinosiu kaip atsikeršyti. Vienaip ar kitaip, niekada nesupratau vaikinų meilės mašinoms. Juk tai tik daiktas.
Benas įvažiavo į mokyklos stovėjimo aikštelę ir prisiminimai iš po vakar atplaukė valtele ir pradėjo taškytis. Iš Beno šypsnio supratau, kad ir jis nepamiršo mano vakarykščio spoksojimo.
"Žinai, jei tu tiesiog mane nufotografuotum, tai tęstųsi ilgiau." Su savo kvailu šypsniu kalbėjo jis, bet aš nesiruošiau klausytis, tad išlipusi iš mašinos trenkiau durelėmis ir pajaučiau keistą euforiją tai padariusi. Visas džiugesys dingo pamačius visų keistus žvilgsnius supančius mane. Aš juk moksliukė, niekam nežinoma ir nematoma, o išlipau iš populiariausio vaikino mokykloje mašinos. Štai ir prasidės kalbos.
"Niekam nesakyk, kad mes gyvenam kartu." Prieš man nueinant jis pasilenkė ir sušnabždėjo man į ausį, taip sukeldamas dar daugiau įtarimų aplinkiniam.
Šiek tiek dėl to įsižeidžiau, bet puikiai suprantu, kad jam dėl manęs gėda. Juk ką pagalvotų kiti jei sužinotų, kad jis iš vis bendrauja su Athena. Ugh. Nekenčiu mokyklos.
——————
Taigi, taigi, taigi.
Sveikinu tuos kurie manė, kad Athena kraustosi pas Beną, nes jūs buvote teisūs!!! ♥️
O dabar parašykit ar kol kas patinka istorija ☺️❤️
(Jei padariau klaidų parašykit - ištaisysiu ☺️)