Sudegusio Teatro Aktoriai

8 dalis

Parvažiavusi namo kritau į lovą ir tyliai leidau ašaroms užtemdyti akis. Ką aš padariau, kad nusipelniau tokio elgesio? Pastarasias savaites buvau jam šiek tiek šalta, bet tikrai nebuvau nemaloni. Ar bandymas laikytis atstumo taip jį įžeidė?
~
Prabudau ryte su šiek tiek patinusiais paakiais, tikriausiai dėl to, kad pusę nakties verkiau, o kitą pusę bandžiau ištrinti Beno pasakytus žodžius sau iš atminties. Šiandien šeštadienis tad niekas nematys mano tokios savijautos. Vos ne vos išlipau iš lovos ir palindau po dušu. Šaltas vanduo atgaivino kūną ir nuplovė visas vakarykštes emocijas. Nemeluosiu, dar skauda... Mano simpatija manęs nekenčia ir tai tikrai ne pats geriausias jausmas. Verčiau tai pats prasčiausias jausmas.
Išlipusi iš dušo apsivyniojau rankšluoščiu ir pradariusi duris rengiausi grįžti atgal į kambarį, bet vietoj to atsitrenkiau į kietą krūtinę. Net nepakėlusi akių žinojau, kad tai Benas, nes puikiai pažinojau jo kvapą. Prasibrovusi pro mažą tarpelį tarp jo ir durų atsidūriau koridoriuje.
"Ath.." pasigirdo jo tylus ir kimus balsas. Iš tiesų buvau jo pasiilgusi, tačiau dabar negalėjau su juo kalbėtis. Buvau pikta ir įskaudinta dėl jo veiksmų.
"Ei.." jis sulaikė mane už rankos, bet aš staigiu judesiu išsivadavau.
"Viskas gerai, Benai. Aš nepykstu, bet nežadu su tavim apie nieką kalbėti." Tariau ramiu balso tonu ir išplėšusi šypseną nuėjau į savo kambarį ir jame užsidariau. Nors dušas buvo šaltas, mano kūnas degte degė. Štai ką tas vaikinas gali man padaryti, jam tik reikia ištarti mano vardą.
Praėjo pusė dienos, o aš jau neturėjau ką veikti. Namų darbai atlikti, privalomos knygos perskaitytos, referatai parašyti. Galbūt pailsėti prieš einant miegot? Ar paskaityti kokį meilės romaną kuris primins koks mano gyvenimas yra beprasmis?
"Sveika mieloji, po pusvalandžio visi rinksimės valgyti vakarienės, tad apsirenk gražiai." Į kambarį įėjusi mama, pasakė.
"Nuo kada mes valgome vakarienes kartu?" Suraukiau savo antakius.
"Ath.. Nusileisk į apačią už pusvalandžio." Piktai tarė mama, o aš tik linktelėjau ir išlipau iš lovos. Išsitraukiau iš spintos pirmą pasitaikusią suknelę ir ją apsivilkau. Išsitiesinau plaukus ir su makiažu pasiryškinau veido bruožus. Dar šiek tiek pasedėjus jau buvo metas leistis žemyn ir įjungti savo "aš esu labai laiminga" šypseną.
Atidariusi duris išgirdau kaip atsidaro ir Beno kambario durys. Norėjau jas vėl uždaryti ir nusileisti laiptais tada kai Benas jau bus apačioje, bet manau atrodysiu kaip tikra mažvaikė. Giliai įkvėpusi įžengiau į koridorių ir akies krašteliu pastebėjau stovintį Beną. Jis buvo apsirengęs paprastus, kasdieninius drabužius. Manau jam visa ši vakarienė nieko nereiškia. Taip ir nesugebėjusi jam nieko pasakyti nusileidau laiptais ir nuėjau į svetainę. Atsisėdau prie mamos ir stalo krašto, nes čia bus ramu. Nekenčiu saldžių kalbų, ypatingai šiandien kai nenoriu su niekuo bendrauti.
"Jums su Benu vakarienę padėjome virtuvėje, visgi jums nebus įdomu klausytis suaugusiųjų šnekų." Pasakė Beno mama visai nenutuokdama, kad dabar mieliau klausyčiausi jų nusikalbėjimų, negu sedėčiau tyloje su Benu.
Nusišypsojusi linktelėjau ir nupėdinau į virtuvę kur buvo padėtos 2 lėkštės. Galbūt galiu ją nusinešti į kambarį nepastebėta? Arba tiesiog nevalgyti ir užsidaryti vonioje. O gal tiesiog pabėgti iš namų? Tiesą sakant dabar bet kas atrodė geriau negu vakaras su vaikinu kurio vengiu.
"Net negalvok bėgti." Lyg perskaitęs mano mintis tarė Benas. Aš tyliai atsidususi atsisėdau ir pradėjau valgyti.
"Gali su manim kalbėtis?" Jo balsas skambėjo tyloje... Galėjau jausti, kad jis buvo pavargęs.
"Mhm." Numykiau vis dar nepakeldama žvilgsnio nuo lėkštės.
"Žinai.. čia aš turėčiau būti ant tavęs piktas." Tarė po keletos sekundžių tylos.
"Ką?" Suraukiau savo antakius ir pažvelgiau į jo akis. Na, dabar abu buvom suerzinti.
"Tu 2 savaites mane ignoruoji, vos pratari žodį ir aš turiu su tavim bendrauti taip lyg niekas nepasikeitė. Atsiprašau, kad buvau piktas." Jis šiek tiek pakėlė balso toną, bet nepakankamai, kad išgirstų tėvai.
"Atsiprašau." Patylėjusi tariau ir vėl pradėjau grūsti maistą į burną.
"Neįtikėtina." Jis tyliai nusijuokė ir numetęs šakutę ant stalo atsistojo ir išėjo.
Jaučiausi šūdinai. Kodėl aš esu toks žmogus? Nekenčiu savęs ir savo burnos.
Pradadusi apetitą palikau pusiau suvalgytą maistą ir užlipusi laiptais rengiausi eiti į kambarį, bet ranka nekilo atidaryti durų. Paėjusi šiek tiek toliau atidariau Beno kambario duris ir pamačiau jį gulintį lovoje su telefonu rankose. Jis pakėlė akis ir pamatęs mane apsimetė, kad esu nematoma.
Įėjau į kambarį ir uždariau duris už savęs. Nieko nesakydama ramiai nužvelgiau kambarį. Čia vyravo pilka ir juoda spalvos. Stovėjo kompiuteris, spinta ir gulėjo patiestas kilimas. Čia tikrai nebuvo daug daiktų, tik būtiniausi. Čia taip pat nebuvo jauku. Verčiau šalta.
Pastebėjusi, kad jis vistiek į mane nekreipia dėmesio atsisėdau ant jo lovos, bet vis dar palaikiau atstumą.
"Ar tu žadi kažką pasakyti ar tiesiog atėjai pasedėti mano kambaryje?" Paklausė susierzinęs Benas ir tai man sukėlė šypseną. Ramiai papurčiusi galvą iš tiesų pradėjau rinkti žodžius.
"Aš tikrai atsiprašau, kad tave ignoravau... Bet tu darei tą patį." Trūktelėjau pečiais.
"Taip, nes buvau piktas."
"Aš irgi buvau pikta." Greitai atkirtau.
"Ant ko?" Jis suraukė antakius.
"Ant savęs.." nudelbiau akis į žemę ir prikandau lūpą. "Esu melagė kuri nemoka tesėti žodžio." Trūktelėjau pečiais. "Mūsų planas gyvavo vos dieną ir dėl to kalta esu aš.."
"Man nerūpi tas susitarimas." Jis pavartė akis ir rankomis užsidengė veidą. "Niekada gyvenime nesiskundžiau dėl merginų dėmesio.. man jis patinka."
"Wow, Benai." Pavarčiau akis ir nusijuokiau.
"Ne tame esmė." Jis nusišypsojo. "Tas kvailas planas buvo tik tam, kad turėčiau priežastį bendrauti su tavim."
"Ką??.. Tai kvailiausias būdas kabinti merginą." Papurčiau galvą.
"Bet tuo pačiu ir pats originaliausias." Jis trūktelėjo pečiais. "Tik tiek, kad viskas greitai nutrūko." Jis nuleido akis ir aš pajaučiau kaip visa nukaistu.
Aš tikrai patikau Benui?
"Mums reikia tai pamiršti." Tariau pagalvojusi, nors mieliau dabar būčiau pasakiusi, kad jis man labai patinka ir noriu už jo tekėti.
"Jei to nori." Jis pažvelgęs į mane atsakė.
"O ko nori tu?" Prikandau lūpą ir pajaučiau kaip mano kvėpavimas padažnėja.