Sudegusio Teatro Aktoriai

25 dalis

Šventinė suknelė dailiai gulėjo ant mano kūno. Prieš kelias valandas susuktos garbanos vis dar laikėsi plaukuose. Padažytas veidas puikiai paryškino mano veido bruožus. Buvau pasiruošusi įveikti šią dieną ir pagaliau pradėti naują gyvenimo tarpsnį be visų dviveidžių žmonių savo gyvenime. Tikiuosi nesutikti Beno ar Mari, tai 2 žmonės kurių vien vardas kelia blogus prisiminimus.
-Mieloji, jau laikas važiuoti.-tėtis užėjo į mano kambarį ir pranešė. Aš nusišypsojau ir nelaukusi paėmiau nuo staliuko telefoną su rankinuku. Užsimoviau aukštakulnius ir kaukšėdama nusileidau koridoriaus laiptais iš kambario. Mašina lauke jau buvo užkurta ir paruošta važiavimui, tėtis sedėjo už vairo. Mačiau iš jo veido, kad visa ši diena jam nieko nereiškia, tik praleista darbo diena ir beprasmis laiko leidimas. Kaip įprastai, mokykloje buvome už 10 minučių. Šį karta mašinų aikštelė buvo pilna, tad tėtis tik dar labiau susiraukė ir pasistatė mašiną prie gatvės, nors ir žinojo, kad gaus baudą. Na, šiandien tikrai ne jo diena.
Išlipau iš mašinos ir pirmas žmogus kurį pamačiau buvo Benas.
-Tik ne jis..-sumurmėjau sau po nosimi ir nuleidau galvą, tikėjausi, kad jis manęs nepastebėjo arba tiesiog ignoruos, nesu pasirengusi tuščioms kalboms.
-Ath!-surėkė Mari ir atkreipė beveik visų mokinių dėmesį. Žinoma visų akys buvo į mane ir mano tėtį.
-Aš einu į salę.-sumurmėjo tėtis ir praėjo pro mane į mokyklą. Ačiū mylimiausias tėti, kad palikai mane likimo valioje. Iškvėpiau visą orą ir giliai įkvėpiau per nauja, reikia neprarasti sveiko proto ir nepratrūkti. Aš esu stipri.
Greitais žingsniais priėjau prie Mari, Beno, Eriko ir Asheno. Buvo keista matyti Mari ir Ashena vienoje vietoje, buvo įdomu sužinoti apie jos nėštumą, bet kita vertus man nerūpi.
Visi tylėjome kurį laiką ir aš pradėjau galvoti kodėl iš vis čia stoviu, prie jų.
-Taigi paskutiniai metai.-nutraukė tylą Mari.
-Na ir?-pakėlusi antakį paklausiau.
-Galbūt užbaikime šiuos metus taikiai? Nenoriu prisiminti nei vieno blogai, nes kiek vienas iš jūsų atnešėt į mano gyvenimą kažką gero.-Mari žvilgsnis nukrypo į Asheno pusę, o šis nusuko akis į žemę. Naaa, situacija ką tik tapo dar keistesnė.
-Ir ką tu siūlai? Vėl visiems susitaikyti ir apsimesti, kad nieko neįvyko? Gyventi toliau?-tai pasakiusi nusijuokiau.
-Na, tu esi vienintelė šioje grupėje kuri turi problemų su mumis.-prakalbo Benas.
-Nagi, pasakyk dar, kad mano pyktis neturi pagrindo.-sukryžiavau rankas ir įsmeigiau savo akis į Beną.
-Prašau baikit.-pavartė akis Ashenas.
-Na jau tikrai. Aš bandau visus sutaikyti.-atsisuso Mari.
-Žinai ką...? aš nei ant vieno nelaikau nuoskaudos, nei ant vieno nepykstu, tad geriau viską palikime taip kaip yra kol vėl nepradėjome karo.-švelniai nusišypsojau ir atsitraukiau toliau nuo visų, su mintimi, kad galėsiu pabėgti nuo šio mėšlo.
-Tai tu nepyksti?-paklausė Benas ir nutaisė sarkastišką šypseną.
-Ne, Benai, aš tavęs nekenčiu.-tariau kuo ramiausiai.
-Na, aš pabandžiau.-trūktelėjo pečiais Mari.
-Bent jau galėsi ramiai miegoti.-pažvelgiau į ją ir meiliai suklapsėjau akimis.
-Gerai praleiskit dieną.-linktelėjo Mari ir mus apėjusi nuėjo į mokyklą. Likome 4, tačiau išėjus Erikui ir Ashenui likome 2. Kėtinau pasišalinti ir aš, bet Benas sulaikė.
-Niekada nenorėjau, kad viskas taip pasibaigtų.-jis paglostė mano ranką ir pažvelgė į mane šunyčio akimis.
-O aš norėjau su tavim susituokti, bet pažvelk kur dabar esame.-trūktelėjau pečiais.
-Atsiprašau.-jis tarė atsidusęs.
-Aš taip pat.-gretai linktelėjau ir patraukiau jo ranką nuo savosios.
-Dėl ko?-jis suraukė savo antakius ir pažvelgė man į akis.
-Aš atsiprašau savęs dėl to, kad iššvaiščiau savo brangų laiką tau, kuomet galėjau susirasti geresnį vaikiną, kuris nebūtų manęs palikęs dėl sijonų.-trūktelėjau pečiais ir nuėjau į mokyklos vidų kur šventė jau prasidėjo.
-
Štai baigėsi pirmasis gyvenimo etapas - mokykla. Kad ir kaip bandyčiau save įtikinti, kad čia viskas buvo tragiškai blogai, taip nebuvo. Čia susiradau geriausią draugę, vaikiną kurį pamilau ir draugus kuriais pasitikėjau. Įgavau patirties ir patyriau dalykų kurių ne visi patiria per visą gyvenimą. Tikiuosi, kad naujame etape dramos mane aplenks, pikti žmonės pamate mane apsisuks atgal, o mylimi žmonės niekada nepaliks.