-Kur jūs mane vežate?-įsitempusi savo sėdynėje paklausiau ir apsidairiau.
-Ką aš sakiau apie kalbėjimą?-jis sugriežė dantimis ir stipriau suspaudė ginklą rankoje. Garsiai nurijau seiles ir bandžiau sulaikyti ašaras. Aš būsiu stipri, išliksiu sveiko proto ir sugalvosiu planą. Aš čia nemirsiu, nepradingsiu ir grįšiu sveika. Mano tėtis, net nežino kur aš esu. Aš jam nepasakiau, kad myliu jį. Noriu dar kartą pamatyti mamą. Noriu susituokti ir susilaukti vaikų. Dėl Dievo meilės, noriu gyventi.
Mašina sustojo ir plikis išlipo iš jos. Kelias minutes pavaikščiojęs aplinkui jis įsėdo atgal. Dabar jis įsuko į keliuką kuris vedė gilyn į mišką. Kad ir kaip bandžiau įsiminti vietoves, tačiau visi medžiai buvo vienodi. Juk nesu ekspertė, negaliu akimis išmatuoti jų pločio ar aukščio, tuo labiau pasakyti jų pavadinimų ar suskaičiuoti kelis pravažiavome. Žinau tik tiek, kad važiavome mišku apytiksliai 30 minučių ir tuomet sustojome prie kažkokio namo. Suspaudusi kumščius priverčiau save nedrebėti. Kol plikis išlipo ir apėjęs mašiną išlaipdino mane, vėl buvau panikos būsenoje. Nutariau nesipriešinti ir kaip jis sako "nesunkinti kelionės". Manau tos žaizdos ar mėlynės man visai nepadės.
įėjome į tą medinį, rudą, 2 aukštų namą. Ant jo nebuvo uždėtas numeris ar gatvės pavadinimas. Čia nebuvo pašto dėžutės ir pririšto šuns. Buvau įsitikinusi, kad tai tik laikina stotelė. Viduje buvo niūru, tamsu. Vos keli baldai ir tie apdengti plastiku. Nors tai ir miškas, viduje smirdėjo nežinia kuo. Pilna dulkių, purvo ir įvairių vabalų. Tikras siaubo namelis.
-Čia būsim visą naktį ir kai pakils saulė išvažiuosim. Tikiuosi suvoki, kad bėgt neturi kur, čia miškas kurio tu nepažįsti. Aš tave rasiu, o radęs darysiu ką noriu ir man bus nusispjaut į tai kas man yra liepta.-įspaudęs mane į kampą kalbėjo gana ramiai, nerėke, nesispjaudė, bet tikrai baugino.
-Kas tau buvo liepta?-sukaupusi drąsą paklausiau.
-Neliesti mažosios princesės ir atgabenti ją gyvą ir sveiką, tačiau man buvo leista tave pamokyti jei būsi bloga.-plikis ties kiek vienu žodžiu paeidavo centimetrą į priekį ir vis labiau spausdavo mane prie sienos. Galiausiai mūsų krūtinės lietėsi ir jo veidas buvo per daug arti manojo. Dar kelios sekundės ir būčiau apsivėmusi. Ačiū Dievui jis atsitraukė ir išėjo iš namo. Staigiai atsitraukusi nuo sienos nupurčiau visus vabalus nuo nugaros ir plaukų. Kiek vienu žingsniu sutraiškydavau bent po penkis, kelis jaučiau ropojančius kojomis. Tai šlykščiausias dalykas kurį esu patyrusi.
Plikis greitai grįžo atgal į namą ir dėl viso pikto užrakino duris. Jis elgėsi čia kaip namuose, aiškiai pažinojo visas šio namo vietas. O aš stovėjau lyg prikalta prie žemės ir dairiausi. Kai žengiau žingsnį grindys sugirgždėdavo, tad jis girdėjo kiek vieną mano judesį. Iš čia pabėgti yra neįmanoma. Užkilau laiptais į antrą aukštą ir perėjau visus kambarius. Žinoma, jie neatrodė nei kiek geriau, viskas supuvę, apdžiuvę ir purvina. Manau laukia bemiegė naktis, nes nežadu leistis būti suėdama kažkokių neaiškių gyvių.
//
Naktis prabėgo keistai greitai. Atrodo tik kelioms sekundėms prisėdau ant žemės, o štai jau ir saulė kyla. Vis galvojau ar Benas jau manęs ieško, ar paskambino policijai, galbūt tuoj pradės skraidyti sraigtasparniai ir man neteks susitikti su plikio bosu. Visai nenoriu sužinoti ko jis iš manęs nori, mieliau mirčiau,
-Einam!-pažįstamas balsas nuaidėjo per visus namus ir aš instinktyviai pašokau nuo žemės. Lėtai nulipau laiptais ir nuleidusi akis atsistojau prie durų. Buvau pavargusi, išalkusi ir nežmoniškai skaudėjo visus raumenis. Manau dar viena tokia naktis ir aš pasigausiu ligą. Įdomu ką tada darys ši bjaurastis. Vyras stipriai sugriebęs mano ranką išsivedė į lauką ir praktiškai įmetė į mašiną. Norėjau pasakyti, jam, kad esu savarankiška ir įlipti moku pati, tačiau susilaikiau. Nenoriu būti sumušta.
Važiavome mašina dar pusę dienos, tuomet galiausiai mašinos sūpavimas mane užmigdė. Tai tikrai nėra gerai, nes aš per daug atsipalaidavau, kuomet turėjau būti įsitempusi ir drebėti iš baimės. Kodėl aš tokia rami, kuomet esu grobiama? Tikriausiai kol nenutiko kažkas blogo, tol nebijosiu. Galbūt reiktų pradėti galvoti apie blogiausią?
--------------------------------
Kadangi wattpad'as man dažnai streikuoja ir nerodo tikrųjų peržiūrų (labai dažnai vote'ų būną daugiau nei peržiūrų, o tai nėra įmanoma), tai noriu, kad visi paspaustumėte žvaigždutę, parodytumėte kiek jūsų iš tiesų yra ir paskatintumėte mane kurti. Ačiū!!
Taip pat šiandien įkėliau 2 dalis, tikiuosi didžiuojatės manimi :D
YOU ARE READING
Sudegusio Teatro Aktoriai
RomanceAthena gyveno paprastą ir ramų gyvenimą iki kol jame neatsirado Benas. Jo nekaltas, mažas prašymas apvertė jos gyvenimą. "Man nusibodo tas merginų dėmesys. Mokykloje negaliu net ramiai praeiti be jų besitrinančių į mane. Noriu tik dviejų savaičių r...