Sudegusio Teatro Aktoriai

3 dalis

Įžengusi į vidų pajaučiau kaip kažkas timpteli mano ranką.
Mari pasilenkusi prie mano ausies sušnabždėjo "Gal gali man paaiškinti kodėl visa mokykla, mano, kad tu miegi su mokyklos karščiausiu vaikinu, Benu?" Jos didelės mėlynos akys buvo tokios išpūstos, kad net atrodo sprogs.
"Na jis mane atvežė į mokyklą, nes mūsų tėvai pažįsta vieni kitus. Daugiau nieko." Nekaltai pamelavau. "Be to vakar mano namai sugriuvo nepataisomai, tad gal pamirškim tą Beną." Nekaltai perverčiau akis ir paėmusi Mari už rankos pradėjau temptis ją link mano pamokos kabineto.
~
Mari užjautė dėl to kas nutiko mano šeimai ir labai dėl manę susirūpino. Ji be perstojo klausinėjo kur gi mes dabar apsistojom, bet aš vis pakeisdavau temą. Juk negaliu tiesiai, šviesiai jai pasakyti, kad gyvenu su Benu. Ji išprotėtų.
Atėjus pietų pertraukai susitikome valgykloje, kur įsitaisiusios savo įprastoje vietoje pradėjome valgyti.
"Kodėl Benas į mus žiuri? Jis niekada į mus nežiūri." Pasilenkusi arčiau stalo, Mari sušnabždėjo.
"Ar tu slėpiesi?" Pastebėjusi jos keistą pozą paklausiau.
"Ne..." ji lėtai atsitiesė nenutraukdama akių kontakto su manimi. Mano veide atsirado maža šypsena supratus, kad jai nepatinka populiariųjų dėmesys. Ypatingai kai jie žiūri į mūsų staliuką.
"Nori eiti?" Paklausiau po šiek tiek laiko kai ji tiesiog sedėjo susigūžusi.
"Taip... Arba apsikeisk su manimi vietomis." Ji pakėlė savo antakius ir pamačiusi mano galvos purtymą, šiek tiek susiraukė.
Pabaigusi valgyti savo obuolį atsistojau ir nuo žemės pakėliau savo juodą kuprinę. Kaip visada besidėdama kuprinę ant peties prisispaudžiau savo raudonus plaukus, suraukusi nosį iš skausmo bandžiau juos ištraukti, bet toks vaizdas, kad tik dar stipriau juos pešiau. Pažvelgiau į Mari lyg duodama suprasti, kad man reikia pagalbos, bet jos veidas buvo akmeninis.
"Mari? Tau viskas gerai? Tu kažkokia išbąlus." Jos akys bėgiojo nuo manęs iki kažko už manęs, bet aš bijojau atsisukti.
Staiga šaltos rankos palietė mano kaklą ir privertė atšokti atgal. Tačiau šaltųjų savininkas vėl prislinko arčiau ir lėtai ištraukė mano prispaustus plaukus, nesukeldamas man skausmo. Netrukus mane apsupo aštrus kvepalų kavapas kuris tikrai man buvo pažįstamas.
Staigiai atsisukusi atgal piktai pažvelgiau į Beną. Kodėl jis taip daro? Negi neturėtume vienas kito vengti?
"Labas, princese." Benas nusišypsojo pažvelgęs man į akis. Sekundei mano visas pasaulis sustojo, o paskui pradėjo vartytis kūlversčiais. Ką jis man daro?!
"Atsiprašau, ką?!" Atsigavusi Mari pusiau šnabždėdama pusiau rėkdama pasakė. Jos veidas tiesiog rėkte rėkė, kad ji nesupranta kas vyksta.
"Tu jai nepasakei?" Benas padarė keistą grimasą kuri sakė - tu-nepasakei-savo-geriausiai-draugei?
"Ko nepasakiau?" Išpūčiau akis "Kad mes kartu gyvenam? Tai vistiek neduoda tau teisės duoti man pravardes." Skėstelėjau rankomis
"Pala ką?" Dabar įsiterpė ir jo draugai
"Ah, tai tu irgi jiems nepasakei." Sukryžiavau rankas lyg gindama save.
Visi stovėjome ratelyje ir tik aš su Benu kažką supratome. Mari buvo be žado, tikrai norėčiau sužinoti, kas vyksta jos galvoje. 3 Beno draugai stovėjo su panašiomis išraiškomis.
"O tu greitai judi į priekį." Rudaplaukis Beno draugas pasakė ir iškėlė rankas laukdamas Beno plaukštelėjimo.
"Ką? Dabar ir aš prisijungiu prie tų kurie nieko nesupranta." Susiėmusi už galvos patryniau smilkinius, taip bandydama atsikratyti mažu galvos skausmu.
"Naaa..." prakalbo 2 beno draugas blondinas "Benas mums sakė, kad jūs draugaujat. Dėl to jis tave atvežė į mokyklą." Bandydamas išlikti ramiu aiškino, nors mačiau, kad jo galva sprogsta nuo visos informacijos.
"Benai, pasiaiškink." Tariau kuo ramesniu balsu ir bandžiau suprasti kodėl jis pasakė tokią nesamone.
"Galim pasikalbėt kažkur kitur?" Jis apsidairęs, patrynė kaklą viena ranka ir užsimerkė. Na taip jaunuoli, prisidirbai.
"Na-ah!" Suinkštė Mari "Athena tu man skolinga atsiprašymą, ir partiją žaidimo '22 klausimai' kur aš klausinėju, o tu iškloji tiesą"
"Man reikia pertraukos." Tyliai sumurmėjau ir greitu žingsniu išėjau iš valgyklos. Tikėdama, kad mane kas nors seks pasislėpiau valytojos sandėliukyje kur tikrai nebūsiu surasta.
Mano širdis plakė dvigubai greitesniu rimtu ir neleido blaiviai mastyti. Kas po velniais vyksta mano gyvenime? Dar nesenai viskas buvo gerai, ramu ir paprasta. Dabar apie mane kalba visa mokykla, Benas savo draugams sako, kad esu jo mergina, Mari... Mari eina iš proto.
Suskambus skambučiui į pamoką pravėriau sandėliuko duris ir apsidairiau. Koridorius buvo tuščias tad išlindau iš jo.
"Jau galim pasikalbėt?" Šalia sandėliuko stovėjęs Benas paklausė ir privertė mane krūptelėti.
"Ilgai čia stovi?" Nuleidau akis iš gėdos
"Nuo tada kai įlindai." Jis atsakė su šypsniu veide
"Man pamoka." Tariau nuleidusi akis, todėl, kad jo mėlynos varė iš proto.
"Na tai kas?" Paklausė nerūpestingai "Tau liko 2 pamokos, gali jas praleisti."
"Ką?.. iš kur žinai?" Suraukiau antakius ir apsidairiau. Į pamoką vėluoju jau 5 minutes ir tai visai man nebūdinga.
"Patikrinau tavo tvarkaraštį, o dabar einam." Paėmęs man už riešo pradėjo tempti link išėjimo
"Ei! Aš niekada nepraleidžiu pamokų." Suinkščiau ir pabandžiau išsilaisvinti iš jo gniaužtų
"Tuomet tai bus tavo pirmas kartas." Pakilnojęs antakius tarė ir man net nespėjus sumirksėti mes jau buvome prie jo mašinos.
Jis man daro blogą įtaką.
~
Atvažiavome į mažą greito maisto kavinukę. Čia lankiausi retai, bet aš ir taip retai išeidavau iš namų.
Atsisėdė prie staliuko užsisakėme maisto ir sedėjome tyloje. Mano žvilgsnis buvo nukreiptas į langą, o jo... Na jis akivaizdžiai žiūrėjo į mane ir net nebandė to paslėpti. Šis vaikinas nieko nesupranta apie diskretiškumą.
"Taigi, ar žadi pradėti kalbėti?" Pakėliau antakius
"Mhm." Tyliai numykė
"Tai?" Pasirėmiau ranka galvą ir pažvelgiau į jo mėlynas kaip jūra akis. Žiūrėdamas gali paskęsti ir atgimti iš naujo. Kaip jos taip sugeba mane priversti justis?
"Aš paskiau savo draugams, kad mes draugaujam, nes..." jis nutraukė mūsų akių kontaktą, pažvelgdamas pro langą.
"Nes...?" Pratęsiau jo sakinį
"Nes man nusibodo tas merginų dėmesys. Mokykloje negaliu net ramiai praeiti be jų besitrinančių į mane. Noriu tik dviejų savaičių ramybės." Kalbėjo jis visai nekaltai, bet aš žinojau, kad be priežasties to man nesakytų. 
"Benai, sakyk tiesiai šviesiai." Pažvelgiau į jį nuobodžiu žvilgsniu, bet iš tiesų virpėjau iš jaudulio.
"Apsimesk mano mergina."
"Tai ne NETFLIX filmas." Pavarčiau akis "Tai realybė kurioje tokie dalykai nevyksta."
"Niekas neduos per galvą jei pabandysim." Jis nusišypsojo savo kerinčia šypsena
"O jei duos?" Sumurmėjau sau po nosimi "Tave seka pamišusios merginos, jei jos sugalvos manim atsikratyt?" Pažvelgiau į jį ir pati nusijuokiau supratusi kaip durnai skambu. Beno veide taip pat atsirado šypsena. "Kodėl aš?" Šiek tiek patylėjusi vėl prabilau.
"Nes tu rami, niekam nekrenti į akis. Esi gera ir nepriekabi... Nuostabaus grožio."
Mano žandai pradėjo kaisti ir aš norėjau pasislėpti nuo Beno žvilgsnio.
"Baik..." suraukiau savo antakius "Ir be to, tavo nore visai nėra logikos. Dar vakar naktį tu dalinaisi lova su savo sekėja."
"Ji ne sekėja" pervertė akis Benas "Ji mano..." nuleidęs akis bandė sugalvoti tinkamesnį apibūdinimą
"Ji mergina kuriai tu paskambini kai tau reikia meilės." Vėl pavarčiau akis
"Ne." Tarė griežtai. "Ne kai reikia meilės, o kai užkyla noras... pažaisti." Parinkęs geresnį žodį jis plačiai nusišypsojo
"Aš ne maža mergaitė." Net nenorėdama vėl pavarčiau akis. "Gali drąsiai sakyt kaip yra."
"Tu graži kai esi susierzinusi." Kelias sekundes patylėjęs tarė ir aš vėl norėjau, kad tarp mūsų atsirastų siena. Pažvelgusi pro langą pamačiau ateinančius Beno draugus ir Mari. Jie įėjo į kavinę ir iš kart prisijungė prie mūsų.
"Na, ar jau galit mum viską paaiškinti?" Paklausė Mari prisėdusi prie manęs
"Ne, nes pati nieko nežinau." Pažvelgiau į Beną kurio akys tiesiog meldė, kad sutikčiau su jo pasiūlymu.
"Tik 2 savaites, Athena." Šuniuko akimis jis pažvelgė į mane.
"Kas man iš to?" Atsidusau pasijutusi nugalėta.
"Aš į tavo gyvenimą įnešiu spalvų. Jis pagaliau pasidarys įdomus ir tu džiaugsies sutikus mane." Jis pakilnojo antakius
"Ei! Mano gyvenimas ir taip įdomus!" Nesmarkiai įspyriau jam į koją ir iš po šonės išgirdau Mari prunkštelėjimą. Nusiunčiau jai piktą žvilgsnį kurį ji pagavo.
"Na?" Benas pakėlė antakius. Visų žvilgsniai buvo nukreipti į mane. Jie tikriausiai mažai suprato kas vyksta, bet esmę pagavo.
"Žinoma. Kodėl gi ne." Trūktelėjau pečiais ir pamačiau didžiulę Beno šypseną kuri privertė nusišypsoti ir mane.
"Beje čia Ashen, Erikas ir Randolfas." Supažindino su savo draugais Benas
"Čia Mari." Jos žandai paraudo. Akies krašteliu pastebėjau kaip Ashenas ją stebi. Na, taip... Ji gražiausia mano matyta mergina, nekeista, kad ją jau mėgsta.
Mes su Benu valgėme savo maistą, o aplinkui sėdyntys vis po truputį pavogdavo.
"Aš parvešiu Mari." Su šypsena veide pasakė Ashen kai visi baigėme valgyti. Mari vėl išraudo, bet neatsisakė.
"Aš parvešiu Athena, vistiek gyvenam kartu." Prakalbo Benas.
"Man belieka parvešt Eriką." Patempė lūpą Randolfas ir mes visi nusijuokėm.
Atsisveikinusi su Mari ir vaikinais, įlipau į Beno mašiną ir visai užsimiršusi apie jo taisykles užtrenkiau duris.
"Ath!" Jis surėkė ir aš išsigandusi krūptelėjau.
"Atsiprašau.." nekaltai iškėliau rankas ir nusišypsojau. Benas papurtė galvą ir pradėjo važiuoti link namų.
"Na, tai kokios mano kaip merginos taisyklės?" Pakėliau akis į jį ir stengiausi nesišypsoti.
"Dar nesugalvojau." Kiek pagalvojęs tarė ir nuvylė mane su savo atsakymu. Aš perverčiau akis.
"Na mes tikrai nesibučiuosim." Tariau tvirtai ir akies krašteliu pamačiau kaip Benas nusišypso ir papurto galvą.
"Aš tikrai nekelsiu jokių pavydo scenų." Dar pagalvojusi pridūriau. "Taip pat dėl tavęs nesimušiu." Trūktelėjau pečiais. "Ir mūsų tėvai nieko apie tai negali žinoti."
"Gerai, princese." Jis tarė be jokios šypsenos ir grimasos. Visiškai rimtai.
"Ir nesakysiu, kad myliu." Po kelių minučiu tylos ištariau.
"Kodėl?" Sutrikęs paklausė
"Nes tai žadu sakyti tik tam kurį myliu." Pažvelgusi pro langą atsakiau
"O jei mane pamilsi?" Jis pakėlė antakius
"Tuomet žinosi, kad myliu." Atsakiau nerūpestingai.
Benas sustojo namo kieme ir aš išlipusi nuskubėjau į vidų.