Sudegusio Teatro Aktoriai

6 dalis

Užmigusi pabudau tik po keletos valandų. Vis dar gulėjau Beno glėbyje ir pradėjau savęs klausti - KĄ AŠ ČIA VEIKIU?
Jis žaidėjas, elgiasi taip su kiek viena mergina, apsuka joms galvas ir paskui palieka. Jam visa tai nieko nereiškia, o aš pamažu gremzdu į nenorimus jausmus. Prisiekiu, anksčiau tikrai nebuvau tokia kvaila.
Suskaičiavusi iki trijų išlindau iš jo rankų ir staigiai išlipusi iš lovos palikau kambarį. Dar tik 9 ryto, pamokos net neįpusėjo. Beno kambaryje girdėjau žingsnius, tad reikėjo kuo greičiau išsinešdinti iš namų kol jis nesugalvojo paklausti ką čia darau. Dabar esu per daug įsiutusi, kad galėčiau su juo kalbėtis.
Įlipusi į savo mašiną, kurią vakar čia atvežė mama, išvažiavau iš kiemo. Mokykloje buvau už 5 minučių, kaip tik spėjau į 3 pamoką.
~
"Ei! Ath! Ateik!" Pamačiusi mane koridoriuje, suriko Mari.
Persibrovusi pro žmonių minią nusišypsojau jai. "Sveika"
"Kur buvai per pirmas pamokas?" Ji paklausė susirūpinusi, o aš tik nuleidau akis. Žinoma, kad ji pastebėjo.
"Su Benu... Ir patikėk manim, nesu dabar geroje nuotaikoje." Sumurmėjau sau po nosimi
"Ah..." ji atsiduso "Aš taip ir žinojau, kad viskas nebus taip paprasta."
"Aš tiesiog nesuprantu ko jis iš manęs tikisi... Aš esu kaip ir kitos, duok man dėmesio ir krisiu tau po kojomis. Tačiau man atrodo, kad aš jam esu tik draugė ir tuo tik liksiu."
"Na, tu nepasirašei jokio kontrakto, tad jei nori gali nutraukti šią vaidybą." Trūktelėjo pečiais Mari.
"Žinau." Linktelėjau. "Bet dabar nieko nedarysiu, nes esu pikta ir susierzinusi, man reikia nurimti."
"Gerai, susitiksim po pamokų."
Atsisveikinusi su Mari nuėjau į savo likusias pamokas, o joms pasibaigus nekantravau grįžti namo iki kol neprisiminiau, kad juose sutiksiu Beną... Kaip norėčiau šiek tiek erdvės ir laisvės. Dabar jaučiuosi taip lyg būčiau dusinama su pagalve, o dar prisiminus, kad mes tik pradėjom šį nevykusį teatrą man apsvaigsta galva.
Įsėdau į savo mašiną ir svarsčiau ką daryti..
A) grįžti į namus ir vengti Beno
B) grįžti į namus ir pasikalbėti su Benu... Nors ką turėčiau jam sakyti? 'Labas Benai, tu man patinki, o aš tau ne, todėl nebebendraujam, ate!'
Nesvarbu, vistiek nesirinksiu B) varianto.
C) važiuoti pas Mari
D) likti šioje mašinoje ir iš vis niekur neiti
Ugh. Manęs dar niekada taip netraukė raidė D.
Iš niekur atsiradęs barkštelėjimas pažadino mane iš sapnų ir privertė stipriau suspausti vairą. Pažvelgusi pro langą pamačiau Asheną stovintį prie keleivio vietos durų. Atrakinusi mašiną įleidau vaikiną ir draugiškai jam nusišypsojau.
"Sveika." Jis linksmai pasisveikino
"Labas." Atsakiau ir primerkiau akis. "Ar tu kažko norėjai?" Pakreipiau galvą.
"Ah..." jis nuleido akis. "Jo, tu keistai čia stovi jau 15 minučių tai galvojau paklausiu ką veiki."
"Sėdžiu." Atsakiau ir nusišypsojau. Mes nebuvome geri draugai ar pažįstami ilgą laiką, bet vistiek supratau, kad jam kažkas negerai. Jis buvo medinis, net jo balsas priminė robotą.
"Gerai, turiu dar vieną klausimą." Jis įsitempė kaip styga.
"Naa..?" Pakėliau antakius
"Man patinka Mari ir aš noriu ją pakviesti į pasimatymą.. Tu jos geriausia draugė ir ar gali man padėti?" Jis sedėdėjo visas susikaustęs ir išsigandęs kaip mažas šuniukas.
Iš pradžių aš nusijuokiau, paskui žiūrėjau į jį ir tiesiog šypsojausi, o paskui prakalbau. "Žinai, aš save laikiau nevykėle daugelyje sričių, taip pat ir santykiuose. Bet dabar pamačiusi tave aš supratau, kad nesu tokia beviltiška." Kalbėjau besišypsodama ir mačiau, kaip Asheno žandai parausta. "Tu juk esi vienas iš karščiausių mokyklos vaikinų, turėjęs tikrai ne vieną merginą. Kodėl dabar bijai?"
"Jei aš gražus tai nereiškia kad patyręs." Jis atsakė susierzinęs ir vos neprivertė manęs nusijuokti garsiai. "Aš vis dar nekaltas.." jis tyliai sušnabždėjo.
"Gerai! Man nereikėjo to žinoti." Išpūčiau akis ir suspaudžiau mašinos vairą rankose.
"Atsiprašau.." jis nusišypsojo.
"Nesvarbu." Papurčiau galvą. "Mari jau bus namuose, tad tu gali nuvažiuoti pas ją ir paprašyti važiuoti kartu su tavim. Sugalvok kokią romantišką vietelę ir nustebink ją... Jai tikrai patiks." Plačiai nusišypsojau.
"Tu esi pati geriausia.." jis apsikabino mane ir kelias sekundes laikė suspaudęs.
"Na, kai mano gyvenimas šūdinas tai bent kitiem padedu." Atsakiau ir pavarčiau akis.
"O kas tau atsitiko? Neramumai po Beno ir Athenos stogu?" Jis mirktelėjo viena akimi.
"Užsičiaupk.." pavarčiau akis ir kelias sekundes patylėjau, galvodama ar pasakyti jam kaip jaučiuosi. "Manau aš užsikėliau sau per aukštą kartelę... Nežinau kaip turėčiau vaidinti jo merginą ir pati nesusipainioti savo jausmuose. Kas bus kai mūsų sandoris baigsis? Liksiu ant suknisto ledo." Prikandau lūpą ir nuleidau akis. Tyloje pasigirdo tylus Asheno kikenimas.
"Juk tu turėtum būt protinga.." sutvardęs juoką ištarė. "Negi tikrai tiki jo šūdinai sukurta mėšlo krūva kurią jis vadina "istorija".
"Ką?" Sutrikusi paklausiau.
"Nieko..." nukreipė žvilgsnį. "Aš nesakysiu ką tu man papasakojai, jei tu laikysi liežuvį už dantų."
"Sutarta." Negalvojusi atsakiau ir akimis išlydėjau išlipantį Ashena. Iškėliau jam nykščius, o jis nusišypsojo.
~
Grįžau namo kuo tyliau. Iš visų jėgų stengiausi neišskleisti nei vieno garselio.
"Labas." Pasigirdo balsas man už nugaros ir aš išsigandusi pašokau kelis metrus į viršų.
"Dieve.." susiėmiau už širdies.
"Aš ne Dievas, bet tau galiu būti kuo tik nori." Jis mirktelėjo ir įkišo ranką į kelnių kišenę.
"Kaip tavo migrena?" Paklausiau pro sukąstus dantis.
"Progresyviai gerėja." Plačiai išsišiepė ir užbėgęs laiptais atsistojo priešais mane.
"Džiaugiuosi." Tariau be emocijų ir paėjusi į šoną, stengiausi apeiti Beną, bet jis mane sulaikė.
"Kodėl išėjai?" Dabar jis paklausė rimtai.
"Nes mes turim apsimesti pora tik už namų ribų, tad gulėjimas su tavim lovoje neįeina į mano pareigas." Trūktelėjau pečiais ir vėl pabandžiau jį praeiti, bet jo kūnas buvo lyg siena.
"Ar tau neskauda širdies?" Jis suraukė antakius. "Vienintelis dalykas kuris man nors kažkiek padėjo buvo tavo šiluma, o tu  pabėgai..." jis nuleido akis ir papurtė galvą.
"Ar tu peršalai smegenis?" Pavarčiau akis ir greitai užlipau laiptais ir nuėjau į savo kambarį. Tik būdama nuo jo atokiai sugebėsiu išlikti su sveika širdimi.
Nusimovusi batus rengiausi nusirengti megztinį kai pažįstamas balsas vėl privertė mane pašokti.
"Jei taip norėjai mane sugundyti ir įsiversti į lovą reikėjo tik pasakyt." Jis nekaltai iškėlė savo rankas, o aš mečiau į jį pagalvę kurią jis sugavo.
"Iškrypėlis." Sumurmėjau sau po nosimi.
"Gerai, princese, ko tokia irzli?" Jo nuotaika staiga pasikeitė ir jis priėjęs prie manęs pažvelgė į mano akis.
Tik ne tai...
Nekenčiau to, kad jis moka šitaip su manim žaisti. Jo kiek vienas žvilgsnis, prisilietimas, pavadinamas princese, priverčia širdį daryti saulytes ir kūlversčius.
"Nieko." Pamelavau ir nusukau žvilgsnį. Tikrai nežadėjau jam sakyti, kad jis pradeda man patikti.
"Neatrodo kaip nieko." Jis tarė rimtai ir užkišo mažą sruogelę plaukų man už ausies. Tai sukėlė man tūkstančius šiurpuliukų.
"Nemanau, kad galėsiu apsimetinėti tavo mergina." Kelias sekundes patylėjusi atsakiau. Pajaučiau kaip jis įsitempia ir atsitraukia. Tikriausiai dabar mano, kad jį išdaviau... Kad nemoku laikyti pažado. Kad esu melagė. Bet tik taip sulaikysiu save ir neįsimylėsiu Beno.
———
Nepamirštam ⭐️⭐️⭐️⭐️❤️