Sudegusio Teatro Aktoriai

12 dalis

{Athenos POV}
Sekanti pamoka man vyks su Benu. Kad ir kaip nenoriu to pripažinti, bet pasiilgau jo veido ir balso...
Įėjusi į klasę atsisėdau į savo nuolatinę vietą ir išsitraukusi knygas laukiau pamokos pradžios. Kai liko 5 minutės į kabinetą įsiveržė keli futbolininkai su merginomis šalia jų. Jos plačiai šypsojosi, staipėsi, stengėsi gauti dėmesį iš vaikinų ir bendrai elgėsi labai erzinančiai. Šiek tiek geriau įsižiūrėjusi pamačiau ir Beną stovintį toje grupėje. Viduje šiek tiek užpavydėjau toms merginoms kurios taip laisvai įsiliejo į jų grupę. Aš niekada nepritapsiu ir tai kėlė didžiulį nepasitenkinimą savimi.
Supratusi, kad stebiu juos jau kurį laiką nusukau akis, nenorėjau, kad jie pastebėtų.
"Oooooo!!!" Suošė visa klasė ir aš inkstinktyviai pakėliau akis. Viena mergina buvo apsikabinusi Beną ir stipriai jį bučiavo. Norėjau pradėti rėkti ir klykti, verkti ir daugiau niekada čia negrįšti. Nusukau akis, nes žiūrėti per daug skaudėjo.
"Ath.." išgirdau savo vardą ir iš kart žinojau kas mane kviečia.
"M?" Numykiau vis dar nepakeldama akių.
Skaudžiausia yra tuomet kai tu pyksti, bet žinai, kad negali. Mes tik draugai. Draugai. Ne pora, ne vaikinas ir mergina. Jis turi teisę bučiuotis su kitomis. Aš taip pat turiu tokią teisę.
"Ar tu matei?... aišku, kad matei." Benas pritūpė prie mano stalo ir akies krašteliu jau galėjau matyti jo kūną.
"Ką mačiau?" Paklausiau šaltai ir pažvelgiau į jo veidą. Jis atrodė sunerimęs, bet tai tikrai nieko nereiškia.
"Prašau neprisigalvok." Jis paėmė man už rankos. "Tai ji mane pabučiavo."
"Tu neprivalai man aiškintis." Nusijuokiau nors akyse jau beveik kaupėsi ašaros. Patraukusi savo ranką nukreipiau žvilgsnį ir pamačiau grupę merginų stebinčias mane. Tarp jų buvo ir juodaplaukė ilgaliežuvė.
"Prašau nedaryk taip." Jis vis dar kalbėjo, nors aš jį jau vargiai girdėjau.
"Eik." Nuleidau akis ir meldžiau, kad jis pasitrauktų. Mano galva dabar per daug prikimšta emocijų, kad galėčiau blaiviai mąstyti.
~
Pamokos pasibaigė kaip visada tuo pačiu metu. O tai yra - per vėlai. Šiandien praleidau pietus ir visas pertraukas besislėpdama nuo smalsių akių. Ignoravau net Mari ir dėl to man visai neskaudėjo širdies. Žinau, kad ji dabar mieliau laiką leidžia su Ashenu.
Palaukusi keletą minučių mokykloje, tam, kad visi kurių nenoriu matyti išvažiuotų, išėjau į lauką. Prie mano mašinos stovėjo Ashenas.
Tyliai nusikeikusi sau po nosimi nusprendžiau tiesiog jį ignoruoti, visgi šiandien tai daryti sekėsi puikiai.
"Athena." Jis tarė gana piktai kai priėjau prie mašinos.
"Kas?" Suraukiau antakius.
"Ar tai ir buvo tavo planas? Vengti manęs?" Benas sukryžiavo rankas ties krūtine.
"Galbūt." Trūktelėjau pečiais. "Aš žinojau, kad tu bandysi aiškintis ir knisti man protą dalykais kurie man nerūpi." Atsakiau šaltai.
"Vaaaau..." jis pašaipiai nusijuokė. "Jei tu taip jautiesi reikėjo iš kart pasakyt. Nebūčiau net laukęs."
"Benai..." sulaikiau kvėpavimą ir bandžiau rasti logiškus žodžius kurie neįskaudintų jo ir nepaverstų manęs kvailelės. Nenorėjau išsiduoti, kad jis man patinka. "Tu gali bučiuoti ką tik nori, nes mes ne pora. Ir tu neprivalai man aiškintis kai kažką pabučiuoji. Taip pat neprivalau ir aš."
"Bet..." jis stipriai užsimerkęs, pirštais patrynė smilkinius ir atsiduso. Nežinau ar buvau mačiusi jį tokį įsitempusį...
"Viskas gerai, aš nepykstu, nes neturiu teisės." Išjungusi visas prieštaraujančias mintis tariau. Kad jis žinotų kaip stipriai aš dabar meluoju.
"Gerai." Jis tarė pagalvojęs. "Bet vistiek turi žinot, kad tai ji mane pabučiavo, o ne aš ją."
"Man atrodo, kad aš kalbu su siena." Pažvelgiau į jį piktai.
"Tikriausiai." Jis nusišypsojo ir nuėjo link savo mašinos.
~
Grįžusi namo nesijaučiau gerai. Tiksliau tariant, jaučiausi kaip visiška totali netvarkinga mėšlo krūva. Nuo kada mano gyvenimas pasidarė toks komplikuotas? Ir aš kalbu visomis prasmėmis. Kambarys atrodo kaip tvartas, prikrautas pilnas dėžių. Mano emocijos liejasi per kraštus ir kartais susipina tarpusavyje. Šiandien sugebėjau supykti ir beveik rėkti visa gerkle, o po kelių sekundžių buvau visiškai rami.
Noriu vėl ramiai gyventi ir viskas. Daugiau nieko.
~
Pamiegojau pietų miego tam, kad nors kiek nusiraminčiau. Pavalgiusi susitvarkiau kambarį ir spėjau pradėti jo nekęsti. Kaip ir šių namų. Buvo žymiai geriau gyventi su Beno šeima. Viskas ten atrodė taip paprasta ir lengva, o štai čia viskas supainiota kaip laidai stalčiuje.
Įsijungusi kompiuterį ketinau pradėti daryti namų darbus kai mano telefonas pradėjo skambėti.
"Klausau Mari." Atsiliepiau
"Kaip tu gali būti rami po to ką įkėlė ta kalė?!?!" Rėkė į telefoną Mari
"Kas ką įkėlė?" Suraukiau antakius ir pajaučiau kaip širdis pradėjo plakti keturis kartus dažniau.
"Ar tu tikrini facebook'ą?!" Ji vis dar rėkė.
"Palauk..." prispaudusi telefoną prie ausies su pečiu tariau. Greitai suvedusi slaptažodį įėjau į savo anketą ir pamačiau virš 100 pranešimų, tiek pat pakvietimų draugauti ir žinučių. "Kas vyksta?" Tariau tyliai
"Kažkas padirbo žinutes kur tu tariamai rašai kažkokiam senukui ir prašai pinigų. Ten padirbtos tavo nuotraukos... Jos priklijuotos prie kažkokios nuogos porno žvaigždės."
"Mari..." giliai įkvėpiau ir stengiausi sulaikyti ašaras. "Aš tuoj iššoksiu pro langą."
"Aš jau beveik važiuoju tad palauk manęs ir galėsim šokt kartu." Tai pasakiusi ji padėjo ragelį. Numetusi telefoną į kito kambario galą, kompiuterį nuspyriau nuo lovos.
Girdėjau tik savo širdies plakimą ir tylų kūkčiojimą. Vien mintis, kad rytoj turėsiu eiti į mokyklą ir atlaikyti visą tai mane verčia dar labiau verkti.
Kas per nesveiki žmonės daro šitokias nesąmones laisvu laiku? Ką aš padariau, kad to nusipelniau?
Skambutis į duris privertė atsitoti nuo lovos ir atidaryti kambario duris. Namai buvo tušti, nes tėvai buvo kažkokiame renginyje kuris man visiškai nerūpėjo. Atrakinusi lauko duris įleidau laukiamą Mari ir nelaukiamus Ashena, Bena, Erika ir Randolfa.
"Kodėl?" Pamačiusi juos tariau.
"Nes tau reikia mūsų." Priėjęs Erikas stipriai mane apsikabino. Iš tiesų tai man šiek tiek padėjo... Žinojimas, kad nors kažkas netiki paskleistais melais, leido šiek tiek atsikvėpti. Netrukus ir visi kiti prisijungė prie misijos "negyvai suspauskime Athena ir užbaikime jos ir taip apgailėtiną gyvenimą."
Po dar kelių minučių apsikabinimų visi nuėjom į mano kambarį.
"Matau tavo telefonas ir kompiuteris buvo atpirkimo ožiai." Benas nuo žemės pakėlė suskaldytą telefoną ir šiek tiek aplamdytą kompiuterį.
"Pirmi po ranka pasitaikę daiktai." Tariau su maža šypsena veide. Atsiguliau į lovą ir uždėjusi ranką ant pagalvės pajaučiau šlapią balą. Ji buvo tokia didelė, kad galėtum pamanyti jog kažkas apsisysiojo. Na bent jau bandau save pralinksminti.
"Kas paskleidė šitą gandą?" Paklausė Mari
"Rena su savo draugėm. Ji jau man senai grasino ir ne kartą sakė nebendraut su Athena jei nenoriu jai privelt košės." Nuleidęs ir įsmeigęs akis į žemę kalbėjo Benas.
"Kokio velnio?" Tariau pro sukąstus dantis
"Ji kaip ir apsėsta juo..." prisėdęs ant lovos Ashenas tarė.
"Aš turėjau palikt tave ramybėj." Tyliai, vos girdimai pasakė Benas.
"Prašau nepradėk ir tu verkt." Pavartė akis Erikas ir aš tyliai nusijuokiau.
"Net negalvok kaltint savęs. Ji neturi teisės tau aiškint kaip gyvent ir tiesą sakant man nerūpi tos padirbtos nuotraukos ar pokalbiai. Tie kurie mane pažysta ir turi nors 2 sveikas smegenų lasteles žino, kad tai netiesa."
"Labai miela, bet žmonės neverkia kai jiems nerūpi. Aš kaltas dėl to, kad tu dabar taip jautiesi." Benas prikando savo lūpą ir suspaudė kumščius iki baltumo.
"Ateik.." pavarčiusi akis ištiesiau ranką ir su ja patapšnojau ant lovos. Jis šiek tiek padvejojęs atsisėdo.
"Jei tu ir toliau save kaltinsi aš jausiuosi dar blogiau, tad tiesiog patylėk ir padėk išgyvent šitą mėšliną dieną ir ateinančią savaitę." Padėjusi galvą ant jo kelių užsimerkiau ir pajaučiau šilumą apsupant kūną. Prie mano nugaros prisispaudė Mari, gale jos kojų atsisėdo Ashenas ir šalia jo Erikas. Randolfas kelias minutes stovėjo atsirėmęs į sieną, bet galiausiai ir jis prisijungę prie mūsų pižamų vakarėlio ir užpildė paskutinę laisvą vietą ant mano lovos.