Sudegusio Teatro Aktoriai

34 dalis

Benas kelias minutes tylėjo ir neatsakė į mano klausimą. Tikėjausi, kad jis nepaliks manęs nežinioje, nes kuo toliau, tuo labiau noriu žinoti kaip jis atsidūrė Rusijoje.
-Nėra ko pasakoti.-trūktelėjo pečiais Benas.-Dirbu tėvų firmoje ir jie liepė atskristi čia ir surasti jiems klientų. Bruno nebuvo mano akiratyje iki kol jūs nepasirodėte, tada pradėjau galvoti, kad jis puikiai tiktų mano tėvams ir todėl sudalyvavau tuose pietuose viešbutyje, tačiau jis gana greitai leido suprasti, kad su manim nedirbs.-nusišypsojo Benas.
-Kaip suprast?-tariau pagalvojusi.-Juk jis nieko panašaus tau nepasakė...
-Jis manęs nemėgsta. Kad ir ką daryčiau jis visuomet įžvelgs tik blogąją pusę ir tai yra dėl tavęs.-trūktelėjo pečiais Benas.
-Ką tu čia nusišneki?-piktai pasakiau.
-Tai akivaizdu, Athena.-pavartė akis jis.
-Tu tik įsivaizduoji dalykus. Bruno yra mano bosas, mes pažystami vos kelias dienas!-jau nebelaikydama nervų rėkiau... Galbūt reagavau per daug aršiai, bet manau tai yra dėl to, kad ir pati jaučiau jog kažkas vyksta ne to.
-Aš nežadu pyktis.-Atsakė jis ramiai.-galbūt dabar to nematai, bet vyrai savo jausmų slėpti nemoka, greitai ir pati viską pamatysi.
-Žinai, man nereikėjo čia ateiti.-papurčiau galvą ir nuėjau prie durų.-tai tikriausiai tik tavo žaidimai ir nevykę bandymai mane suvilioti.-atidariusi duris išėjau ir jausdama nežmonišką įsiūtį bandžiau save sutramdyti.
-Kažkas atsitiko?-lyg iš niekur, koridoriuje pasirodė Bruno.
-Taip.-nusišypsojusi atsakiau.
-Girdėjau riksmus.-jis priėjo šiek tiek arčiau, lyg bandydamas kažką įžvelgti manyje.
-Tik apsipykom.-numojau ranka.
-Galiu jį išvaryt, man jo čia nereikia.-abejingai tarė jis.
-Manau jis ir pats išeis.-nuleidusi akis tariau ir pradėjau eiti link savo kajutės. Man reikėjo laiko apgalvoti viską kas įvyko. Galbūt tikrai kažkas vyksta ir... O jei tai nėra blogas dalykas? Galbūt patikri Brunui yra pliusas?
-Ar jau gali dirbti?-paklausė Brunas prieš man nueinant.
-Žinoma.-atsakiau su šypsena veide, bandydama nuslėpti kaip iš tiesų jaučiausi.
-Tuomet susitikime kavinėje, laivo pirmame aukšte.-tarė jis ir nuėjo link laiptų.
Aš kelias minutes stovėjau tyloje ir ramybėje, bandžiau nusiraminti ir susidėlioti mintis, tačiau viskas buvo kaip sapne.
-Ath..-tyliai, iš kažkur atėjo Benas. Jo norėjau mažiausiai.-Žinau, kad pasakiau tikriausiai dalykų kurių nenorėjai girdėti...
-Tiesiog palik mane ramybėje.-tariau ramiai.
-Nori, kad išeičiau?-paklausė jis.
-Taip. Noriu, kad nesimaišytum man kelyje.-nusukusi nuo jo akis atsakiau.
-Tuomet aš išeisiu, bet tikrai nebegrįšiu.-kalbėjo jis su pykčiu balse.
-Ah šitaip?-nusijuokiau.-Kodėl? Nes tu įsikibęs savo tiesos manai, kad privalai konkuruoti su Brunu? Aš turiu pasirinkti, tiesa? Arba tu, arba Bruno.-papurčiau galvą.-Aš tave matau kaip manipuliuojantį melagį, tad jei turėčiau rinktis, tai nebūtum tu. Tačiau aš nematau čia jokio meilės trikampio ir nesiruošiu rinktis nei vieno, nes čia svarbiausias yra mano darbas.-kalbėjau tyliai, nes nenorėjau iškelti kažkokios scenos.-Man vienodai ar tu išeisi ar ne, tiesiog nebenoriu tavęs matyti.
Tai pasakiusi aš nuėjau. Nebėgalėjau daugiau būti šalia jo ir klausyti jo nepagrįstų kalbų. Bruno laukė manęs kavinėje ir aš pasiskubinau į ją nueiti.
-Atsiprašau, kad priverčiau laukti.-tyliai atsidusau ir papurčiau galvą.
-Vėl jis?-su pagieža balse paklausė.
-Na taip, kas daugiau?-nusišypsojau.
-Tas Benas tikrai turi problemų.-kaip ne keista, Bruno nusijuokė.
-Eh, atrodo, kad jis gyvena savo pasaulyje ir mato dalykus kurie neegzistuoja.-pavarčiau akis prisiminusi pokalbį prieš kelias minutes.
-Negaliu patikėti, kad tu galėjai būti su juo.-pažvelgęs man į akis tarė Bruno.
-Kodėl?-susidomėjusi paklausiau.
-Nes jis nevertas tavęs.-atsakė Bruno taip lyg tai būtų akivaizdu.
-Na, šitą galima užginčyti.-nusijuokiau.
-Tik nesakyk, kad tu jam per prasta.-pavartė akis Bruno.
-Net nekėtinau, nes mūsų santykiai buvo tikra jovalynė ir tai tik jo kaltė.-trūktelėjau pečiais.
-Tikiuosi dėl to tu nutrauksi su juo visus ryšius, tau nereikia jo.-gana rimtai pasakė jis.
-A...-šiek tiek sumikčiojusi pasimečiau.-Manau viskas baigta, na su juo.-tariau neužtikrintai ir nuleidau akis. Kas čia vyksta?