Sudegusio Teatro Aktoriai

14 dalis

Pajudėjome į namelio vidų ir sunešėme visus daiktus. Erikas saldžiai snaudė ant sofos, nes tikriausiai pavargo mūsų laukti. Randolfas važiavo mums iš paskos, tad jei kur nors nenuklydo, turėtų neužilgo čia būti. Nuėjusi į virtuve sumaniau kažką pagaminti, visgi šaldytuvas buvo pilnas maisto. Galbūt padarysiu picas, nes spintelėje radau paplotėlių. Ir bendrai tai nėra sunkus darbas, tiesiog sumeti ką turi ir įdedi į orkaitę.
Po keletos akimirkų virtuvėje pasirodė Benas, jis iš tiesų negali be manęs būti, tai gana keista. "Nuo kada tu gamini?" Jis paklausė su šypsena veide ir užšoko ant spintelės.
Trūktelėjusi pečiais išsidėliojau visus ingredientus ir pradėjau juos pjaustyti ant lentelės. Kelias minutes jis tiesiog mane stebėjo ir nieko nesakė.
"Ar nežadi man padėti?" sekundei pakėliau akis ir stengiausi sulaikyti šypseną. Jis nežymiai pavartė akis, bet vis dėl to nulipo nuo stalo ir pasiėmęs picos paplotėlius pradėjo juos tepti pomidorų padažu. Nesenai pastebėjau, kad Benui nepatinka kai jam liepia kažką daryti ar aiškinti, o aš dažnai turiu norą kaip tik tai ir daryti.
~
Pabaigę daryti picas, įdėjome jas į orkaitę ir nuėjome į svetainę kur jau buvo Randolfas. Kai rengiausi sėsti ant sofos mano telefonas suskambo.
"Klausau." Atsiliepiau
"Ar tu viena?" Paklausė Mari
"Amm... Tuoj būsiu." Pasukusi link laiptų, užlipau į antrą aukštą ir įėjusi į kažkokį kambarį, atsiguliau ant lovos. "Na, aš viena."
"Aš prisidirbau..." numykė Mari
"Pasakok." Šiek tiek sunerimusi tariau ir išlipau iš lovos.
"Tu žinai, kad mes su Ashenu mylimės. Gana dažnai.. per dažnai. Ir aš kadangi mažai apie tai nusimanau, visai nepastebėjau, kad jis niekada nesideda prezervatyvo. Šiandien kai to jo paklausiau, jis pasakė 'tu sakei, kad geri kontraceptikus, tai man nėra reikalo jo dėtis'. Ir dabar aš sėdžiu ir galvoju, kas tie kontraceptikai?"
"Mari, aš žinau, kad tu blondinė, bet ar tu tikrai dar ir durna?!" Surėkiau per visą kambarį
"Po velniais, aš galvojau čia vitaminai ar kažkas panašaus..."
"O dieve..." atsidusau ir susiėmiau už galvos. Mano draugė tikrai gali būti nėščia. "Kontraceptikai yra priemonė nuo pastojimo. Ir tu jų negeri, tai reiškia, kad tu gali būti nėščia. Supranti mane? Tu gali nešioti Asheno vaiką."
"Žinau.." atsakė ji tyliai
"Ir kas baisiausia jūs draugaujat dar tik savaitę... Koks šansas, kad jis nepabėgs sužinojęs?" Prikandau lūpą
"Jis pabėgs. Aš žinau." Jos balsas pradėjo drebėti. "Tėvai išmes iš namų. Liksiu viena, be pinigų ir be gyvenimo."
"Tėvai supras, o jei kas nors nutiks tu gyvensi su manimi. Girdi?" Kalbėjau ramiai. Žinojau, kad rėkimas ar pyktis dabar jai nepadės. Jai reikėjo draugės ir palaikymo.
"Aš einu pamiegot, nes dabar noriu tik dramatiškai nukrist nuo laiptų."
"Išsimiegok ir paskambink man. Kol kas Ashenui nieko nesakyk, galbūt tu dar nepastojai."
Padėjusi ragelį stipriai užmerkiau akis ir pabandžiau atsipalaiduoti.
"Pica jau iškepė." Tarė balsas iš kambario galo. Aš sustingau ir supratau, kad Mari paslaptį jau tikriausiai žino ir Benas.
"Ar tu ilgai čia stovėjai?" Lėtai atsisukusi į jo pusę paklausiau.
"Pakankamai.." jis sukišo rankas į kišenes ir nuleido akis.
"Tu neturi teisės klausyti svetimų pokalbių." Tariau piktai. Greitu žingsniu išėjau iš kambario.
Benas sulaikė mane už rankos. "Kas vyksta su Mari?" Paklausė jis
"Tai ne tavo reikalas ir prašau nesikišk. Tuo labiau, nieko nesakyk Ashenui." Pažvelgiau į jo akis.
Jis nieko neatsakė tiesiog praėjo pro mane ir nusileido laiptais į apačią.
~
Kelias valandas mes nekalbėjome, o kai pagaliau mes likome vieni, Mari man vėl paskambino.
"Klausau?" Per kelias sekundes pakėliau telefono ragelį.
"Pasakiau Ashenui." Ji verkė, girdėjau tai iš drebančio balso.
"Ir?" Atsistojau nuo sofos ir pradėjau vaikščioti ratais aplink kambarį.
"Tarp mūsų viskas baigta ir jei aš laukiuosi, privalau pasidaryt abortą." Ji tarė šnabždėdama.
"Tu ištversi. Mes viską ištversim kartu." Bandžiau ją nuraminti, bet pati buvau ne ką mažiau persigandusi.
"Viskas buvo taip tobula. Mūsų santykiai, bendravimas, jis, aš. O dabar... Jis net nenori manęs matyti."
Nenorėjau jai to sakyti, bet jis akivaizdžiai ja naudojosi. Jei Ashenui būtų patikusi Mari, jis nebūtų taip pasielgęs.
Vargšė naivi Mari. Ji verkė ir verkė ir verkė iki kol vėl užmigo.
Vis dar pykau ant Beno, bet tiesiog privalėjau jam papasakoti. Negalėjau visą savaitgalį laikyti šių emocijų vien tik sau.
"Mano geriausias draugas yra asilas." Benas pasakė kai baigiau jam pasakoti.
"Sutinku." Linktelėjau pritariamai.
"Aš su juo pasikalbėsiu kai grįšim, bet nieko neprižadu. Manau abu suprantam, kad Mari jei ir reiškė jam kažką tai labai mažai." Benas suraukė savo kaktą ir dar giliau įsisuko į savo pledą. Manau mūsų 2 dienų kelionė, kuri turėjo būti linksma, ką tik baigėsi.
"Einam miegot?" Nusišypsojusi paklausiau. Visos emocijos kurios laikė mane energetiška, ką tik išgaravo. Benas linktelėjo ir stumtelėjo mane laiptų link.
"Beje, aš atsiprašau, kad šnipinėjau." Jis sumurmėjo sau po nosimi ir aš vos išgirdau jo žodžius.
"Daugiau taip nedaryk." Tariau rimtai. Šiek tiek pykau ant savęs, kad nemoku ant jo pykti. Jis nusipelnė mano tylos sienos ir pagrįstų pykčio protrūkių, ilgo moralo ir galbūt net kelių smūgių.
"Vis dar miegosi su manim?" Jis pakėlė antakius ir plačiai išsišiepė.
Prisiminusi tą pokalbį prieš kelias dienas aš tik sugebėjau pavartyti akis. Tai, kad aš bijau miegoti nepažystamoje, didelėje vietoje jam įstrigo atmintyje ir jis visą savaitę dėl to mane erzino.
"Tikrai ne." Tvirtai suspaudžiau lūpas ir sukryžiavau rankas.
"Princese..." jis patempė lūpą ir priėjęs paglostė mano žandą su nykščiu. Šiluma perėjo per visą kūną ir aš tiesiog nebenorėjau vaidinti. Jis tiesiog priverčia mane jaustis kaip laimingiausia mergina pasaulyje. Šiti jo maži prisilietimai tiesiog veda iš proto ir kas kart aš noriu vis daugiau ir daugiau... Nesvarbu, kad mes tik draugai.